Lietuva skeptiškai vertina naują Europos Komisijos planą dėl prieglobsčio suteikimo pabėgėliams ir, kol Europos siena nebus visiškai apsaugota, prieštaraus tokiems radikaliems pokyčiams, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos nuomone, reikėtų stiprinti esamų prieglobsčio taisyklių įgyvendinimą, juo labiau visiškai negalima pritarti siūlomam nuolatiniam prieglobsčio prašytojų perkėlimo mechanizmui, nes tai prieštarauja savanoriškumo principui ir į Europą pritrauks naujus pabėgėlių srautus.
– Prezidente, susitikote su premjeru ir sakėte, kad dėl vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio apsispręsite artimiausiu metu. Gal jau aišku, koks bus sprendimas?
– Nenorėčiau, kol nėra sprendimo, komentuoti. Taip, susitikome, aptarėme situaciją dėl vidaus reikalų ministro pozicijos ir tos situacijos, kuri paskutiniu metu rutuliojosi aplink šią poziciją. Dabar dar anksti minėti pavardes ir komentuoti paties S. Skvernelio atleidimą.
Kai sprendimas bus priimtas, viešai informuosiu ir apie sprendimą, ir apie jo motyvus. Bet dabar tikrai dar anksti apie tai kalbėti, nenorėčiau viešai aptarinėti nei pavardžių, nei galimybių. Bet labai tikiuosi, kad šią savaitę sprendimai jau galbūt ir bus padaryti.
– Pasaulį krečia nutekintų Panamos dokumentų skandalas. Ten minimos ir lietuvių pavardės bei Lietuvoje veikusių bankų pavadinimai. Kaip tai vertinate?
– Pirmiausia, vadinamieji „Panamos popieriai“ atskleidžia ir patvirtina, kad nesvarbu kur, bet neskaidrus verslas ar ne visai etiški žmonės per ofšorines kompanijas daro tai, ką tikrai reikėtų smerkti, ir kad tai yra pasaulinio masto problema. Taigi jų veiklos griežtinimas tikrai yra neišvengiamas.
Politikams, ypač tiems, kurie vadovauja savo šalims, keliami ypatingi ne tik skaidrumo, bet ir moralės bei etikos reikalavimai, todėl ypač minimiems valstybių vadovams reikės išsklaidyti tiek tarptautinės bendruomenės, tiek savo šalių abejones. Pažaboti šešėlinių ofšorinių kompanijų veiklą viena šalis, kad ir kokia galinga, tikrai negali, todėl visos valstybės turi būti suinteresuotos stabilia ir sąžininga tarptautine finansų sistema.
Taigi turime visi kartu griežtinti skaidrumo reikalavimus mokesčių srityje, tarptautinių mokesčių srityje ir svarbiausia – remti vienodą skaidrumo ir viešumo standartų įtvirtinimą visame pasaulyje.
– Ar Lietuva dėl to daro pakankamai?
– Lietuva tikrai jau padarė nemažai. Galėčiau čia vardinti ir griežtesnes kreditų įstaigų bei finansinių srautų kilmės kontrolę, kredito įstaigose diegiamos patikimos sertifikuotos sistemos, kaip identifikuoti ofšorinius klientus ir pan. Bet čia jau techniniai klausimai.
Svarbiausia, kad viena valstybė, kad ir ką darytų, tikrai negali suvaldyti šių situacijų, nes tai yra globali problema, tarptautinė problema ir ją spręsti turi visa tarptautinė bendruomenė.
– Vienas nemaloniausių dalykų tai, kad ten atsirado ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pavardė. Kaip tai keičia požiūrį į šios šalies valdžią?
– Kaip minėjau, pirmiausia tai yra moralės ir etikos klausimas, nes daugeliu atveju (nenoriu aptarinėti konkretaus atvejo, nes iki galo nežinau detalių) įstatymai lyg ir nėra pažeidžiami – tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai įstatymai ne visada net reglamentuoja tokią veiklą.
Bet moraliniai ir etikos klausimai be galo jautrūs, tad tokie vadovai turi išsklaidyti tiek tarptautines, tiek savo žmonių abejones. Kiekvieno šalies vadovo atsakomybė savo žmonėms be galo didelė, tad, einant į tokią poziciją, reikia ne tik laikytis įstatymų, bet ir būti moralės bei etikos pavyzdžiu.
– Europos Komisija pristatė reformų planą dėl prieglobsčio suteikimo pabėgėliams. Vienas iš punktų tas, kad migrantai Europos Sąjungos šalyse būtų apgyvendinami nuolat, o ne laikinai, kaip numatoma dabar. Kaip tai vertina Lietuva?
– Ten yra daug punktų ir jie visi nelabai mums priimtini, todėl skeptiškai vertiname Europos Komisijos siūlymą iš pagrindų keisti vadinamąjį Dublino reglamentą, tuo labiau kad ir dabar Dublino reglamentas turi daug instrumentų ir gali būti geriau panaudotas. Taigi geriau būtų stiprinti esamų prieglobsčio taisyklių įgyvendinimą.
Juo labiau visiškai negalima pritarti siūlomam nuolatiniam prieglobsčio prašytojų perkėlimo mechanizmui, nes tai prieštarauja savanoriškumo principui ir papildomai sukurs traukos faktorių naujiems pabėgėlių srautams į Europą, t. y. būtent tai, dėl ko mes ir mėginame ieškoti sprendimų. Kol Europos išorinė siena nėra visiškai apsaugota, tol mes tikrai prieštarausime tokių radikalių pokyčių siūlymams.