15minb. nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į mažėjantį knygų skaitymą, 2016-uosius paskelbė Bibliotekų metais ir bibliotekoms pabarstė trupinių – tradicinėms ir elektroninėms knygoms įsigyti papildomai numatė 300 tūkst. eurų.

Bibliotekų atgaivinimu ir fondų papildymu susirūpinę politikai šiemet daug kalbės apie visuomenės tobulėjimą, dvasingumą, išsilavinimą, girsis, kad bibliotekoms skyrė papildomai lėšų. Tik vargu ar įvardys, kad Lietuvoje valstybės lėšų naujoms knygoms įsigyti vienam gyventojui tenka kelis ar net keliolika kartų mažiau nei kitose ES šalyse.

Kraupi ateities vizija

Ateities visuomenė, kurioje niekas neskaito knygų arba jas draudžiama turėti ir skaityti, pavaizduota ne vienoje knygoje. Garsaus rašytojo Ray Bradbury mokslinės fantastikos romane „451° Farenheito“ aprašoma totalitarinė visuomenė, kurioje visos knygos uždraustos, o jei kuriuose namuose jų randama, jos deginamos kartu su namais. Ne mažiau gąsdinanti visuomenė aprašyta Lois Lowry knygoje „Siuntėjas“, kur žmonėms pakanka tik dviejų leidinių – žodyno ir telefonų knygos.
Informacinėms technologijoms itin sparčiai pradėjus skverbtis į mūsų gyvenimą, prognozuota, kad tradicinių knygų nė nereikės deginti – jas pamažu išstums išmanieji prietaisai. Laimei, tokios prognozės kol kas nepasitvirtino.

Bibliotekininkai įsitikinę, kad tokia kraupi ateities be knygų vizija neišsipildys. Anot jų, žmonėms reikėjo, reikia ir reikės tradicinių knygų. Tačiau visuomenės apklausų duomenys rodo, kad knygoms lieka vis mažiau laiko – jį paveržia televizija ir internetas.
Ne vienam jaunuoliui tampa iššūkiu įveikti kiek didesnės apimties knygą, o perskaityti vieną geriausių lietuvių literatūros klasikos kūrinių Vinco Mykolaičio Putino romaną „Altorių šešėly“ gali būti neįveikiama užduotis. „Kai jaunuoliui parodžiau šią knygą, jis nustebęs paklausė, ar nėra plonesnės versijos“, – pasakojo vienas kaimo bibliotekos darbuotojas.

Laukia bibliotekos ant ratų

Kaimo bibliotekų Lietuvoje mažėja (tiesa, ne taip drastiškai, kaip mokyklų). Vien per pastaruosius 5 metus neliko 26 kaimo bibliotekų. 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikia 1 275 savivaldybių viešosios bibliotekos: 60 viešųjų centrinių bibliotekų, 137 miesto filialai, 12 vaikų filialų, 1 066 kaimo filialai (iš jų 60 sujungta su mokyklų bibliotekomis).

Pasak Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentės Danguolės Abazoriuvienės, bibliotekos uždaromos ne visur. Kai kur jų tinklas išlieka stabilus, o kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Kėdainių, Anykščių savivaldybėse, atidaromos naujos bibliotekos.
„Žinoma, bibliotekų mažėja ir dėl Lietuvos demografinės situacijos. Mes rajone išsaugojome visas kaimo bibliotekas. Jų dabar yra daugiau kaip trisdešimt. Vieną uždarėme 1999 m., tačiau vietoj jos pradėjo veikti mobilioji biblioteka ant ratų“, – sakė Pasvalio Mariaus Katiliškio viešajai bibliotekai vadovaujanti D.Abazoriuvienė.

Pasvaliečiai ne vieninteliai Lietuvoje turi galimybę sulaukti bibliotekos ant ratų. Tačiau toks didelis vadinamasis biblioautobusas važinėja tik po Pasvalio rajono kaimus, kuriuose nėra stacionarių bibliotekų.
„Per dvi savaites autobusas aplanko 21 kaimą ir vėl suka ratu. Priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, jis kaime užtrunka maždaug nuo 1 iki 3 valandų. Žmonės gali pasirinkti knygų, paskaityti periodikos, vaikai gali pažaisti stalo žaidimus, autobuse yra ir kompiuteris, interneto ryšys. Gyventojai laukia autobuso, klausinėja, kada atvažiuos“, – pasakojo Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė.

Padeda deklaruoti pajamas

„Kaimuose, miesteliuose bibliotekos labai reikalingos, ypač ten, kur jos – vienintelės kultūros įstaigos. O tokių vietovių, kur neliko mokyklų, kultūros namų, yra nemažai. Mūsų miestelyje, Smilgiuose, yra ir kultūros centras, ir gimnazija, tad situacija kitokia“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Smilgių filialo bibliotekininkas Eduardas Vaičius.

Jis norėtų kasdien bibliotekoje matyti daugiau žmonių – ne tik per įvairius renginius ar dienomis, kai atvažiuoja Mokesčių inspekcijos darbuotoja padėti gyventojams deklaruoti pajamas, konsultuoti įvairiais mokesčių klausimais. „Tada bibliotekos durys visą dieną neužsidaro, man būna tikra šventė“, – atvirai kalbėjo E.Vaičius.

Bibliotekoje yra trys stacionarūs kompiuteriai, vienas nešiojamasis, tad smilgiečiai, jų neturintys savo namuose, čia gali naudotis moderniomis technologijomis. Vieni naršo internete, kiti ateina tik pasitikrinti, ar jų sąskaitą banke pasiekė pinigai.
„Krizes metais buvo sunkesnis laikas, bet dabar kaimo bibliotekos per metus gauna po 150–200 knygų. Turime galimybę užsisakyti norimų iš rajono centrinės bibliotekos. Pateikus sąrašą sulaukiame 30–40 knygų lagamino. Taigi, leidinių gauname, svarbu, kad tik nedingtų noras skaityti, ypač jaunimui“, – sakė krašto šviesuliu vadinamas G.Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanotas bibliotekininkas.

Jaunimas paniręs į virtualųjį pasaulį

VšĮ „Laikas skaityti“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ pernai kovo mėnesį atliko reprezentatyvų tyrimą apie Lietuvos gyventojų skaitymo įpročius. Jis parodė, kad vaikų ir jaunuolių dėmesį yra pasiglemžusi televizija ir internetas, o knygoms laiko skiriama mažiausiai. Pribloškia tai, kad jau iki 2 metukų mažyliai spokso į televizorių ir naršo bei žiūri filmukus internete. O 11–17 metų paaugliai ir jaunuoliai yra panirę į virtualųjį pasaulį. Knygų skaitymas jiems yra trečioje vietoje po interneto ir televizijos.
Ir didesnei daliai suaugusiųjų knyga – ne prioritetas. 4 iš 10 apklaustų suaugusiųjų televiziją žiūri daugiau nei 7 val. per savaitę. 39 proc. respondentų daugiau nei 7 val. per savaitę naršo internete. Trečdalis apklaustųjų nurodė, kad knygai per savaitę skiria iki 3 val. O net 43 proc. respondentų sakė, kad visai neskaito knygų.

„Jaunimas dabar įnikęs į internetą, socialinius tinklus, nepaleidžia iš rankų išmaniųjų telefonų, taigi, gauna daug įvairios informacijos. Tai juos blaško, fragmentuoja jų pasaulėžiūrą. Jie greitai orientuojasi, bet slysta paviršiumi, nesiformuoja giluminis požiūris. Be to, emigracija verčia daug keliauti. Auga klajūnų karta, o tai irgi formuoja atitinkamą mąstymą“, – šiuolaikinio gyvenimo problemas įžvelgė E.Vaičius.
Vis dėlto jis tiki, kad modernios technologijos nenukonkuruos tradicinių knygų ir jų tikrai nepakeis. „Vienu metu populiarėjo elektroninės knygų skaityklės, o dabar, atrodo, tai atslūgo. Žmonės ilgisi tradicinių knygų, nori jausti popieriaus lapą. Tai visai kas kita, nei liesti ekraną“, – samprotavo bibliotekininkas.

D.Abazoriuvienė minėjo, kad bibliotekų darbuotojai ieško šiuolaikiškų būdų, kaip jaunimą prikviesti į bibliotekas: „Taip, jaunimas mažiau skaito. Bet vis tiek jį reikia pratinti prie knygų. Pernai mes bibliotekoje atidarėme jaunimo erdvę „Mono arba Stereo“. Čia įrengta interneto skaitykla su interaktyviuoju ekranu, interaktyvus tinklas jungia centrinę ir 6 kaimo bibliotekas. Jaunimui taip patrauklu bendrauti, kartu jis gali pavartyti knygas, susidomėti jomis.“

Papildomos lėšos – kaip katino ašaros

Bibliotekininkai – tylūs kultūros nešėjai. Tačiau be deramos valstybės politikos kalnų nenuversi. „Kaimo bibliotekose knygų fondai gana skurdoki. Greitai sensta kompiuterinė technika. Jei norime, kad mūsų žmonės daugiau skaitytų, šviestųsi, reikia atitinkamo finansavimo“, – pabrėžė Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos vadovė.
2016-uosius paskelbus Bibliotekų metais, savivaldybių ir apskričių viešosioms bibliotekoms tradicinėms ir elektroninėms knygoms įsigyti skirta papildomai 300 tūkst. eurų. Anot bibliotekininkų, toks fondų papildymas – kaip katino ašaros.
Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo Kultūros ministerijos Muziejų, bibliotekų ir archyvų skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Lamanauskienė, dar 150 tūkst. eurų skirta Bibliotekų metais numatytiems įvairiems renginiams ir projektams finansuoti. 2015 m. savivaldybių ir apskričių viešosioms bibliotekoms dokumentams įsigyti buvo skirta 1 692 160 eurų valstybės biudžeto lėšų. O 2016 m. knygoms, vaizdo, garso ir kitiems dokumentams įsigyti jau bus 1 904 000 eurų, elektroninėms knygoms pirkti – 50 tūkst. eurų.
„Lėšos naujiems dokumentams įsigyti skiriamos pagal gyventojų skaičių. Pernai vienam gyventojui teko 58 euro centai, o šiemet jau bus 69 euro centai. Turint omenyje, kad 2009 m. ši suma buvo vos 28 euro centai, tai yra pastebimas augimas“, – pabrėžė Kultūros ministerijos atstovė.

Atsiliekame nuo kitų ES šalių

Bibliotekininkai dėl finansavimo nedžiūgauja. Remiantis Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos rekomendacijomis, viešosiose bibliotekose per metus turi būti įsigyjama ne mažiau kaip 250 naujų knygų 1 000 gyventojų. Pasak D.Abazoriuvienės, Lietuvoje šiš rodiklis yra daug mažesnis – 1 000 gyventojų tenka vidutiniškai 100 naujų knygų.
Pagal vienam gyventojui skiriamą sumą naujiems leidiniams įsigyti Lietuva kelis ar net keliolika kartų atsilieka nuo kitų ES šalių. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos duomenimis, vienam gyventojui Estijoje skiriama – 2,32, Slovėnijoje – 2,94, Olandijoje –3,22, Švedijoje – 5,04, Suomijoje – 8,13, o Danijoje – net 9,27 euro. O mūsų šalyje po papildomo finansavimo Bibliotekų metais vienam gyventojui teks 69 euro centai.