R. Dovydėno pieš.

Ką iš tikrųjų rodo spartus bankų pelno Lietuvoje augimas – gerėjančią ekonomikos būklę ar augantį bankų apetitą?

Nematytos aukštumos

Lietuviškas gyvenimas pažeria ir gerų naujienų: pasak Lietuvos banko atstovų, mūsų šalyje veikiantiems komerciniams bankams pirmasis šių metų pusmetis buvo itin sėkmingas. Jų pelnas šoktelėjo į neregėtas aukštumas. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pelnas padidėjo daugiau nei 46 proc. ir pasiekė 155, 4 mln. eurų. Lietuvos banko duomenimis, šiemet pelningai veikė 11 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – tik du. Bendras bankų turtas per metus išaugo 2,2 proc. ir pasiekė 26,4 mlrd. eurų.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus Vytauto Valvonio teigimu, bankų sektoriaus rezultatus gerina nuoseklus ekonomikos augimas. Bankai savo ruožtu esą drąsiau skolina, o augantys paskolų portfeliai prisideda prie bankų pelningumo augimo. Nors minėtų finansų institucijų pajamos pirmąjį pusmetį augo iš skolinimo ir teikiamų paslaugų, tačiau esą beveik pusę pelno prieaugio lėmė gerėjanti skolininkų būklė: finansiškai sustiprėję skolininkai pradėjo grąžinti beviltiškomis laikytas paskolas, išaugo įkeisto turto vertė. Lietuvos bankas gerus šių metų komercinių bankų veiklos rezultatus sieja su gerėjančia šalies ir gyventojų ekonomine padėtimi.

Reikėtų džiaugtis

Tokia statistika nuteikia optimistiškai, tačiau šviesų peizažą temdo kiti pirmojo pusmečio skaičiai. Oficialiais duomenimis, iš Lietuvos emigravo daugiau kaip 31 tūkst. žmonių, arba 10 tūkst. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Jei tokia tendencija išliks iki metų pabaigos, vien per 2017-uosius valstybė bus netekusi maždaug tiek gyventojų, kiek jų gyvena Alytaus mieste. Jie išvažiuos nepaisydami gerėjančios šalies ir dirbančių žmonių ekonominės padėties, auginančios lašinius bankams. Kad jie storėja – faktas, kad žmonės ir toliau bėga – irgi, o tai tik patvirtina, kad gyvename dviejose Lietuvose. Sunku būtų tiesiogiai susieti veržlų bankų pelno augimą ir nemažėjantį emigracijos srautą, bet pasvarstyti yra apie ką. Nuo gero gyvenimo žmonės nebėga, o geresnės savo ateities su bankų paskolomis verslui ar būstui nesieja vien dėl to, kad tokius vidutinį šalies atlyginimą gaunantys dirbantys asmenys bankininkams tarsi neegzistuoja. Nesvarbu, kad ir iš varganų sąskaitėlių kas mėnesį į banko aruodus kapsi minimalūs paslaugų mokesčiai, prisidedantys prie gerėjantį gyvenimą atspindinčio pelno augimo.

Naujasis Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius neseniai viešai pareiškė, kad bankų klientams reikėtų džiaugtis šių finansų institucijų pelningumu. Jo teigimu, nors daugeliui atrodo, kad pelnas yra nuodėmė, tačiau jei bankas dirbtų nepelningai, jo indėlininkai turėtų gerokai labiau išgyventi dėl savo pinigų. Taigi, pasirodo, tai, kas gerai bankams, yra gerai ir mums, jų klientams, tik daugelis kažkodėl to nesupranta ir kaltina bankus elementariu lupikavimu.

Neįžvelgia problemos

Ekonomistas Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, atkreipė dėmesį, kad auga ne tik bankų pelnas – jis šiemet didėja ir pramonės įmonėse, ir perdirbimo bendrovėse. „Spėju, kad ir žemės ūkyje kai kurių ūkininkų pelnas išaugo. Tai, kad įmonės ar bankai uždirba pelno, dar nereiškia, kad tie pinigai yra iš kažko atimti. Vienintelis dalykas, kuris bankus ir kitas įmones gali pastatyti į vietą, yra konkurencija. Tai geriausias dalykas, suvaldantis ir apetitą, ir pelną bei priverčiantis rinkoje elgtis tinkamai“, – sakė jis „Valstiečių laikraščiui“.

Ž.Šilėnas neįžvelgia problemos, kad Lietuvoje veikia keli dideli bankai ir dauguma gyventojų bei įmonių naudojasi jų paslaugomis. „Raskite mažą šalį, kurioje keli bankai nebūtų patys didžiausi. Klientai turbūt irgi nelabai noriai eina į visokias kredito unijas. Tai, kad Lietuvoje yra keli konkuruojantys bankai, jokia problema. Lygiai tą patį galima pasakyti apie automobilius, kompiuterius, telefonus ar mobilųjį ryšį. Problema būtų, pavyzdžiui, jei būtų uždrausta atsiskaityti grynaisiais pinigais. Arba jeigu visi būtų priversti pinigus pervesti tik per bankus. Tada įžvelgčiau didžiulę problemą, konkurencijos suvaržymą. Man nepatinka, kad to link pamažu einama, pradedamos riboti atsiskaitymo grynaisiais nuo tam tikros sumos galimybės. Čia, sakyčiau, yra tikroji problema“, – sakė Ž.Šilėnas.

Raudonos linijos

Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius, pritaria manantiesiems, kad tokie bankų veiklos rezultatai turėtų mus džiuginti. Anot jo, tai rodo, kad bankai dirba stabiliai. „Kita vertus, mes, bankų klientai, pastebime ir tuos dalykus, dėl kurių galbūt gerėja tie rezultatai. Pirmiausia į akis krinta tai, kad uždaromi bankų skyriai, žmonės, ypač rajonuose, tikrai susiduria su aptarnavimo problemomis. Bankai daug paslaugų perkelia į internetą, o pas mus gal tik apie pusę gyventojų juo naudojasi. Taip atskiriame žmones ir kuriame dvi Lietuvas. Neseniai buvo rašyta apie bankų paslaugų įkainius. Latvijoje ir Estijoje pinigų pervedimo įkainis 3–4 kartus mažesnis, Lietuvoje žmogus, skubiai pervedęs 25 eurus, 26 sumokėjo už pervedimą. Taigi ten, kur nieko nekontroliuojame ir nereguliuojame, iš karto susiduriame su nepadoriu bankų elgesiu“, – pabrėžė pašnekovas.

Rūtenis Paukštė

Rūtenis Paukštė

Tiesmukiškas lupikavimas

Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio, akivaizdu, kad bankai Lietuvos ekonomikos kontekste uždirba neadekvačiai didelius pinigus, o jų pelno negalima paaiškinti grąža už investuotą kapitalą ar atliekamą kokią nors socialinę funkciją. Pašnekovo teigimu, tai, ką jie daro, dažniausiai yra tiesmukiškas lupikavimas.

„Jei kalbėtume apie tai, už kokią kainą Lietuvos komerciniai bankai gali pritraukti resursų, reikėtų įvertinti, kad pinigų kaina euro zonoje šiuo metu yra išskirtinai maža. Pasiskolinti pinigų savo veiklai bankams ypač pigu. Mūsų senjorams šios finansų institucijos už indėlius siūlo kone nulį siekiančias palūkanas, o vartojimo paskolą suteikia su 10 ar 15 proc. siekiančiomis metinėmis palūkanomis. Jeigu gausite paskolą su 6 proc. palūkanomis, laikykite tai didele sėkme. Vadinasi, nuo kiekvieno savo pasiskolinto šimto eurų bankui turėsite atiduoti 6 eurus, ir tai bus laikoma labai nedideliu atlygiu bankui. Galiausiai bankai pasakys, kad uždirbo 320 milijonų eurų per metus ir tai yra labai gerai, nes jei dirbtų nuostolingai, mūsų pinigai būtų nesaugūs“, – sakė K.Kupšys.

 K.Kupšys.

K.Kupšys.

Anot pašnekovo, kalbos, kad bankų pelnas yra būtinai reikalingas ir visuomenės geistinas dalykas, yra visiška manipuliacija visuomenės nuomone. K.Kupšys spėjo, kad pasikeitus Lietuvos bankų asociacijos vadovui tokia argumentacija išliks, ir, ko gero, toliau bus griebiamasi sofistikuotų, išgudrautų priemonių, kaip vartotojams plauti smegenis. „Jei vienas ekonomikos sektorius labai išsikeroja, visi kiti kenčia. Jei permokame už energiją, mažėja kitų sektorių konkurencingumas. Jei permokame už bankų paskolas, verslas automatiškai įkinkomas taip, kad turi labiau dirbti ne dėl savo ir vartotojų, o pirmiausia dėl banko intereso. Leidimas įsigalėti vienam ekonomikos sektoriui dažniausiai atveda prie antpelnių, o kiti sektoriai tuos antpelnius tam privilegijuotam sektoriui turi sukrauti“, – sakė K.Kupšys.

Nevykęs paveldas

Dabartinę situaciją bankininkystės sektoriuje K.Kupšys vadina oligopoline, o priežasčių, kodėl rinkoje įsigalėjo keli jos dalyviai, siūlo ieškoti įsigilinant į ankstesnius šalies valdžios sprendimus. „Lietuvoje niekada nebuvo matyti aiškios valdžios pozicijos dėl to, ko mes norime iš bankų sektoriaus. Tas sektorius buvo liberalus, iškart privatizuotas, buvo leista skandinavams susipirkti praktiškai visus bankus. Nevykęs 20 metų istorinis paveldas atvedė iki dabartinės situacijos. Nesugebėjome pritraukti kitų šalių bankų, įsileidome tik skandinaviškų. Dirbant Lietuvos banko valdybos pirmininkui Reinoldijui Šarkinui, bet kokia alternatyvi bankų sistemos plėtra buvo apskritai sustojusi. Bankininkystės sektoriuje nevyko jokių konkurencingumą galinčių padidinti pokyčių. Rinka buvo pasidalyta, o nauji žaidėjai niekam nerūpėjo“, – sakė pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad bankai Lietuvoje ir toliau stambėja, o konkurencija mažėja. „Štai DNB ir „Nordea“ tarpusavyje nebekonkuruos, o jungsis. Lietuvoje bus dar vienu banku mažiau. Iš tradicinių bankų vargu ar galima ko tikėtis“, – svarstė K.Kupšys, viltis siejantis su alternatyvių bankinių sistemų plėtra. Anot jo, iš visko sprendžiant, dabartinę situaciją bankininkystės sektoriuje turėsime kęsti, kol ir Lietuvą pasieks naujoji finansinių technologijų įmonių („Fintech“) banga, tapsianti alternatyva tradicinių bankų paslaugoms ir ilgainiui pakeisianti oligopolinę padėtį Lietuvos bankininkystės sektoriuje.

Lašiniai – ne Lietuvoje

Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas

Lietuvoje pagrindiniai bankai yra ne euro zonos šalių, o Švedijos, Norvegijos ir Danijos. Taigi, tam tikra prasme Lietuva yra oazė, kur galima kilnoti paslaugų įkainius, pinigų pervedimo mokesčius, skolinti didelėmis palūkanomis, palyginti su Vokietijos ar kitų šalių bankais. Visa tai leidžia užsitikrinti santykinai didelį pelną. Jo augimas rodo, kad šiame sektoriuje konkurencija nepakankama. Tarp pačių Skandinavijos bankų beveik nėra konkurencijos, o visi lietuviški telpa į vieną kišenę. Kai rinkoje įsitvirtino oligopolija, kuri yra ir Latvijoje, ir Estijoje, galima ir aukštesniais įkainiais naudotis, kurių centrinis bankas faktiškai nevaldo.

Gerai, kad bankui auga lašiniai, bet blogai, kad jie – ne Lietuvoj. Iš mūsų – pašaras, o kitur – lašiniai. Paprastai sakant, tai nėra geras ūkininkavimas. Kodėl Lietuva yra oazė? Todėl, kad mes patys padarėme taip, jog mūsų rinkoje kitų šalių bankų, išskyrus skandinaviškus, nebūtų, antra, viskas priklauso nuo Lietuvos banko politikos. Reguliavimo instrumentai yra jo rankose. Kai juos mažiau naudoji, tie, kurie mažiau prižiūrimi, nepraleidžia progos daugiau pasipelnyti. Tai natūralus jų tikslas. O natūralus Lietuvos banko tikslas būtų reguliuoti bankų veiklą taip, kad nauda nebūtų vienpusiška, kad ne tik Norvegijai būtų auginami lašiniai, bet ir mums patiems čia liktų ką pagraužti.