Pirmą kartą Seimo nariai pradėjo apkaltos procesą dėl seksualinio priekabiavimo.

Seimas, atsižvelgdamas į Etikos ir procedūrų komisijos siūlymą,dėl galimo priesaikos sulaužymo ir Konstitucijos pažeidimo pradėjo apkaltos procedūrą parlamentarui Kęstučiui Pūkui.

Teiks išvadas

Pirmadienį į pirmąjį posėdį rinkosi seksualiniu priekabiavimu prie kandidačių į Seimo nario padėjėjas kaltinamo parlamentaro K.Pūko apkaltos komisija.Jiiki gegužės 1 d.turi pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltą šiam seimūnui. Jeiguapkaltai pritars visas Seimas, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą (KT), nes teisiškai procesas parlamente galės būti tęsiamas tik įsigaliojus KT išvadai, kad konkretūs Seimo nario veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Sprendimas dėl parlamentaro pašalinimo iš Seimo priimamas, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų seimūnų, tai yra ne mažiau kaip 85.

Priminsime – kovo pirmoje pusėje visuomenės informavimo priemonėse buvo viešai pateikta informacija, kad Seimo narys K.Pūkas, ieškodamas padėjėjossekretorės, kreipė dėmesį į lytį, išvaizdą, amžių, asmeninio gyvenimo aplinkybes. Komisijos teigimu, K.Pūkas tokiais veiksmais –galbūt seksualiai priekabiaudamas prie moterų ir siūlydamas neoficialų atlyginimą – šiurkščiai diskreditavo Seimą kaip vieną svarbiausių valstybės institucijų.

Kaltės nepripažino

Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintas padorumo principas numato, kad Seimo narys privalo elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai jo elgesys galėtų pakenkti jo ar Seimo reputacijai ir autoritetui. Į minėtą kodeksą įtrauktas pavyzdingumo principas įpareigoja Seimo narį deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.

„Pokalbio K.Pūkas moteris kvietėsi į Seimo viešbutį teigdamas, kad ten yra jo darbo vieta. Kandidatėms jis teigė, kad darbas turi trukti 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę, domėjosi jų šeimine padėtimi, akcentavo pageidavimą, kad pretendentė į pareigas neturėtų sutuoktinio ar draugo, nes tapusi jo padėjėja privalės apriboti asmeninį gyvenimą, rodė savo butą Seimo viešbutyje, miegamojo kambarį, uždavinėjo įvairius su pareigomis nesusijusius klausimus ir vis užsimindavo apie intymius santykius, nepagarbiai aptarinėjo kandidačių išvaizdą“, – sakoma Seimo etikos sargų teikime pradėti apkaltą K.Pūkui.

Jame taip pat nurodoma, kad K.Pūkas Seimo nario padėjėjossekretorės darbą apibūdino kaip susijusį su asmeninių parlamentaro poreikių tenkinimu ir neformalaus įvaizdžio užtikrinimu (pvz., dalyvaujant kartu viešuose renginiuose), Seimo nariui patogios aplinkos sukūrimu, bendru laisvalaikio leidimu, Seimo viešbutyje esančio parlamentarui skirto trijų kambarių buto tvarkymu ir panašiais buities darbais. K.Pūkui inkriminuojama ir tai, kad „už besąlygišką abipusį pasitikėjimą, aprašytų paslaugų atlikimą galbūt siūlė mokėti neoficialų atlyginimą, padėti finansiškai bei pirkti drabužius.“

„Galima daryti prielaidą, kad nufilmuotas ir žiniasklaidoje paviešintas atvejis nebuvo vienintelis – ko gero, panašios situacijos pasikartodavo kiekvieno darbo pokalbio metu. Seimo narys galbūt piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir galbūt seksualiai priekabiaudamas prie kandidačių siekė naudos sau norėdamas, kad būsima Seimo nario padėjėjasekretorė ne tik vykdytų pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, bet ir tvarkytų jo namus, lydėtų jį į renginius (restoraną, teatrą ir pan.)“, –teigiama Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teikime pradėti apkaltą K.Pūkui.

Paragintas pasitraukti iš Seimo nelaukiant apkaltos proceso, K. Pūkas savo kaltę neigė: „Aš nepadariau jokių pažeidimų, dėl kurių turėčiau atsistatydinti ir atiduoti mandatą.“ Įsisiūbavus skandalui jisišplatino pareiškimą, kuriame teigė buvęs neteisingai suprastas, ir atsiprašė visų moterų, kurias galbūt įžeidė

Beje, išvados, ar bus pradėtas apkaltos procesas, iki gegužės 1 d. K.Pūkas lauks ne vienas. Dar vienam parlamentarui Mindaugui Basčiui ji bus inicijuojama dėl ryšių su Rusijos energetikos ir Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovais, užkirtusių jam kelią gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

Tragiškomiškas rezultatas

Pagal galiojančius teisės aktusSeimo narys gali būti pašalintas iš Seimo tik apkaltos būdu. Šis procesas vykdomas vienu iš trijų atvejų: jei parlamentaras yra šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs Seimo nario priesaiką arba įvykdęs nusikaltimą. Pirmą kartą apkaltą Seimas inicijavo 1999 m., norėdamas atimti parlamentaro mandatą iš jau nuteisto Seimo nario Audriaus Butkevičiaus. Šią apkaltą kai kurie Seimo nariai ir teisininkai pavadino juodžiausiu parlamento istorijos puslapiu. Jos rezultatas buvo tragikomiškas – iš Seimo salės A.Butkevičius, taip ir neparadęs mandato, grįžo į kalėjimą, kur atliko bausmę už pasikėsinimą sukčiauti. Įdomu, kad kelias iki A.Butkevičiaus apkaltos užsitęsė beveik porą metų. 1997-ųjų spalį jis buvo apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti. 1998 m. lapkritį Vilniaus apygardos teismas pripažino A.Butkevičių pasikėsinus sukčiauti stambiu mastu ir nuteisė kalėti pusšeštų metų sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. 1999 m. birželio 1 d. Seimas nutarė pradėti nuteisto Seimo nario apkaltos procedūrą.

Apkalta vyko pagal naują Seimo statuto redakciją, kuri buvo pataisyta specialiai A.Butkevičiaus atvejui. Seimo statuto 259 str. buvo pakeistas taip: kai įsigalioja parlamentaro atžvilgiu apkaltinamasis teismo sprendimas ir Seimas gauna šio sprendimo kopiją, Seimas gali atimti parlamento nario mandatą. 1998 m. gruodžio 22 d. grupė Seimo narių kreipėsi į KT su prašymu nustatyti, ar tokia pataisa atitinka Lietuvos Konstituciją. KT nusprendė, kad pataisa apriboja asmens teisę dalyvauti apkaltos procedūroje, kaip ir jo teisę į gynybą, todėl pažeidžia Lietuvos Konstituciją. Po šio sprendimo A.Butkevičius galėjo pasakyti kalbą Seime.

1999 m. birželio 15 d. Seime pritrūko 15 balsų, kad iš A.Butkevičiaus būtų atimtas mandatas. Už apkaltą balsavo 70, prieš – 29, susilaikė 6 Seimo nariai.

Būdas atsikratyti

Vis dėlto nekokia pirmoji patirtis neišgąsdino vėlesnių kadencijų Seimo narių, nes apkalta yra vienintelis būdas atsikratyti susitepusių parlamentarų ir netgi aukščiausių Lietuvos pareigūnų. 2004-aisiais nugriaudėjo pirmasisEuropoje apkaltos procesas, inicijuotas prezidentui. Tuo metu šalies vadovo pareigas einančiam Rolandui Paksui dėl (kokios priežasties)dėl apkaltos teko pasitraukti iš posto.

2010 m. balandį Seimo narys Linas Karalius į kolegų nemalonę pateko dėl to, kad pratęstos Seimo sesijos posėdžių metu atostogavo. Parlamentaras Aleksandras Sacharukas, kuriam irgi inicijuota apkalta, 13 kartų balsavo už išvykusį L.Karalių. Apkaltos iniciatoriai pripažino, jog yra pagrindas įtarti, kad A.Sacharukas ir L.Karalius „veikė bendrai ir iš anksto susitarę“, siekdami pridengti L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas. Tuomet mandatas buvo atimtas tik iš L.Karaliaus, o A.Sacharukas išsisuko, nes parlamentarai didelės pastarojo kaltės sukčiaujant ir dengiant kolegą neįžvelgė.

2014-aisiais Neringos Venckienės apkaltos proceso nutarta imtis dėl to, kad parlamentarė Seime nesirodė daugiau negu metus. Seimas slaptu balsavimu pritarė N.Venckienės apkaltai ir atėmė iš jos Seimo narės mandatą.

Beveik visi minėti apkaltos procesai pradėti dėl sukčiavimo, pareigų nevykdymo, kenkimo valstybės interesams. Išskirtinis tik K.Pūko atvejis – pirmą kartą Lietuvos istorijoje būtų kaltinamas seksualinis priekabiautojas, todėl apkalta gali tapti nauju atsparos tašku visiems, susiduriantiems su seksualiniu priekabiavimu viešojoje erdvėje.

Pandeminis mastas

Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė

Seksualiniams serijiniams masiniams priekabiautojams Seime ne vieta, nes Seimas turi būti tokia institucija, kuri atstovauja piliečių interesams ir demokratinėms vertybėms, o seksualinis priekabiavimas yra nusikaltimas. Nusikaltimas, kuris Lietuvoje yra pasiekęs pandeminį mastą. 35 proc. Lietuvos moterų teigia patyrusios seksualinį priekabiavimą, 38 proc. vyrų mano, kad nėra būtinybės bausti stipriosios lyties atstovų, kurie nederamai liečia savo koleges ar kaip nors komentuoja. Vadinasi, tas nusikaltimas turi viešą reikšmę.