R. Dovydėno pieš.

„Artėja dar viena didi krikščionių šventė – Velykos. Tačiau likus vos kelioms dienoms iki jos aplink girdžiu tik kalbas apie šventinio stalo patiekalų ruošimą. Nejaugi daugumai Velykos – tik proga prisikimšti pilvus? Kodėl žmonės vis mažiau tiki ir vis rečiau pagalvoja apie tikrąją šios šventės prasmę?“ – klausia Rugilė iš Prienų.

Atsako Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Gediminas Navaitis.

Velykos – krikščionių šventė, kurios metu minimas Kristaus prisikėlimas. Yra žmonių, kuriems Velykos yra tik dar viena proga paišlaidauti ir prisiruošti kalnus vaišių. Galima rinktis vieną ar kitą požiūrį, bet galima mėginti suderinti juos abu. Ar praktiškajame XXI amžiuje tikėdamas žmogus tampa laimingesnis? Tikintysis neabejodamas atsakys „taip“, o abejojantysis suabejos ir tikėjimo verte. Lietuvoje kone keturi penktadaliai gyventojų per apklausas tvirtina esantys katalikai. Religiniai jausmai lietuviams padėjo atsilaikyti nuo rusinimo carizmo laikais, atsispirti sovietmečiu prievarta bruktam ateizmui. Ilgus metus katalikybė Lietuvoje padėjo saugoti ne tik tautinę tapatybę, bet ir šeimos vertybes. Savo ruožtu Bažnyčia buvo labai įtakinga valstybės ir visuomeninio gyvenimo institucija.

Tarptautinė visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Gallup“ apklausė pagrindinių pasaulinių religijų – krikščionybės, islamo, induizmo, budizmo ir judaizmo – išpažinėjus. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti, kokią įtaką religija daro žmonių dvasinei gerovei. Apklaustieji teigė, kad dėl tikėjimo patyrė įvairių džiugių išgyvenimų, tarp kurių dažniausiai buvo minimi šie: laimė, meilė, dėkingumas, pasididžiavimas, romantiški jausmai. Tačiau taip pat paaiškėjo, kad religiniai jausmai tikintiesiems kėlė ir neigiamus išgyvenimus: liūdesį, pyktį, kaltę, gėdą. Religingumas ilgai buvo įsivaizduojamas kaip dvasinės gerovės dalis, be kurios žmogui sunku pasijusti laimingam. Tad ar tikrai tikėjimas padeda būti laimingam? Atliktas ne vienas tyrimas siekiant išsiaiškinti atsakymą į šį klausimą. Pavyzdžiui, garsus amerikiečių psichiatras K.Kendleris su kolegomis nustatė, kad religingumas sumažina psichinių sutrikimų tikimybę. O psichologės B.Fredrickson tyrimai parodė, kad religingi žmonės optimistiškiau žvelgia į ateitį ir galbūt dėl šios priežasties sėkmingiau įveikia problemas. Kyla klausimas, ką bendra gali turėti pamaldų lankymas ir turtingesnis gyvenimas? Tyrimai patvirtino, kad pamaldų lankymas yra paauglių ir jaunimo tarpasmeninio bendravimo šaltinis, kuris stiprina pasitikėjimo ir įsipareigojimo jausmus, o tai tampa geresnio mokymosi prielaida, padeda įgyti aukštesnį išsilavinimą, o aukštesnis išsilavinimas susijęs su didesniu jį įgijusių asmenų atlyginimu. Panašių faktų ir tyrimų galima paminėti ne vieną. Tačiau ar tai, kas nustatyta JAV bei Vakarų Europoje, tinka ir lietuviams?

Visuomenės nuomonės tyrimų centras „Vilmorus“ apklausė 1 005 Lietuvos žmones. Siekta sužinoti, kokios yra tikėjimo ar netikėjimo ir laimės lygio sąsajos. Laimės, kaip jau ne kartą nustatyta, Lietuvos gyventojams vis dar trūksta. O tikėjimo? Apklaustieji pasiskirstė taip: tikinčiųjų, kurie reguliariai lankosi bažnyčioje ir dalyvauja tikinčiųjų bendruomenės veikloje, buvo 57; tikinčiųjų, kurie reguliariai lankosi bažnyčioje, bet tikinčiųjų bendruomenės veikloje nedalyvauja, buvo 115; tikinčiųjų, kurie bažnyčioje lankosi per didžiąsias religines šventes, – 443; tikinčiųjų savo asmeninį Dievą, nesiejančių savęs su konkrečiu tikėjimu ar bažnyčia – 240; abejojančių, neapsisprendusių dėl tikėjimo – 59; netikinčiųjų – 80, ateistų – 8. Sugretinę tikinčiųjų ir netikinčiųjų bei laimingų ir nelaimingų žmonių grupes sužinosime atsakymą į klausimą, ar tikėjimas padeda jaustis laimingesniam Lietuvoje. Toks sugretinimas parodė, kad labiausiai save siejančių su tikėjimu žmonių laimės lygis aukštesnis. Netikinčiųjų ir ateistų grupės laimės lygis žemesnis. Tačiau abi aptartos grupės nėra gausios. Jei visus apklaustuosius padalytume į atsakiusius, kad nors kiek tiki Dievą, tegu ir asmeninį, savarankiškai išmąstytą, ir tuos, kurie vis dar neapsisprendė, ar jau nutarė gyventi be Dievo, paaiškėtų, kad patikimai galima teigti tik tiek, jog Lietuvoje silpnesnis tikėjimas laimės prideda gana mažai, bet netikėjimas ir abejonės ją tikrai sumažina.