Bendrovės nuotr.

Išlaidas būsto šildymui galima prilyginti šokinėjančiam akcijų kursui – vieną sezoną jos didesnės, kitą mažesnės. Todėl klausimas, kaip šildytis pigiau, tapo būties problema, priverčiančia rimtai susimąstyti ir ieškoti alternatyvų. Mokslininkų teigimu, kol kas pigiausias kuras yra malkos. Tačiau ar jos tikrai geriausias pasirinkimas? Juk Lietuvoje jau galima rinktis tokius būsto šildymo būdus kaip saulės baterijos ir šiaudų katilai.

Kaina ir patogumas

Klausimas, kuo šildytis, mažiausiai jaudina miestiečius, kurių butai aprūpinami centralizuotai tiekiama šiluma. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, mūsų šalyje centralizuotai šildoma apie 700 tūkst. butų. Tačiau daugeliui individualių namų gyventojų klausimas, kaip nesušalti žiemą, aktualus.

Šildymo sezonas Lietuvoje trunka daugiau kaip pusę metų, o jo metu patiriamos išlaidos sudaro didelę tautiečių išlaidų krepšelio dalį. Šalies didžiųjų miestų gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. respondentų, parodė, kad namų šildymo būdą miestiečiai renkasi pagal du pagrindinius kriterijus: kainą ir patogumą. Todėl neretas svarsto galimybę šildytis dujomis – nors jų kaina kandžiojasi, tačiau komforto lygis gana aukštas.

Išlaidos per dešimtmetį

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ekspertai apskaičiavo, kiek šildymo išlaidų per vidutinį šildymo sezoną patiria 150 kv. m ploto C energinės klasės individualiame name gyvenanti 4 asmenų šeima, kai palaikoma 18 laipsnių patalpų temperatūra. Visais atvejais buvo laikoma, kad būstui naudojamas grindų ir radiatorių šildymas, o metinis šilumos poreikis šildymui ir vandeniui – 20 tūkst. kWh. Investicija į šildymo sistemą įvertinta lyginant to paties gamintojo pateiktas skirtingų katilų kainas.

Per dešimt metų pigiausia tokį individualų namą būtų šildyti malkomis, tačiau laiko užimtų jų paruošimas, taip pat reikėtų skirti patalpą joms sandėliuoti. Nustatyta, kad gyventojų investicijos į įrangą ir išlaidos kurui būtų apie 15 tūkst. eurų. Tai apima būsto šildymą ir karšto vandens ruošimą.

Granulių katilas yra komfortiškesnis nei įprastas kietojo kuro katilas, tačiau jam reikia didesnių pradinių investicijų, o kuras yra brangesnis. Tad per dešimt metų šis šildymo būdas kainuoja apie 19 tūkst. eurų.

Dar brangiau atsieina geoterminis šildymas. Tai lemia didžiausios iš analizuotų atvejų investicijos į įrangą. Tiesa, išlaidos elektrai per nagrinėtą 10 metų laikotarpį būtų santykinai mažesnės.

Pamiršta apskaičiuoti

VGTU ekspertai kartu su Energetikų mokymo centro specialistais palyginę išlaidas, kurias lemia skirtingi šildymo būdai, atskleidė, kad įvertinus investicijas į šildymo sistemą, kuro kainas, šildymo sąnaudas, šildytis namą kondensaciniu dujų katilu per dešimt metų kainuoja šiek tiek daugiau nei kūrenti kietojo kuro katilą malkomis. Vis dėlto, pasak VGTU pastatų energetikos eksperto Giedriaus Šiupšinsko, gyventojai, skaičiuojantys tik kuro kainą, pamiršta apskaičiuoti, kiek kainuoja įrengti saugią katilinę ar patalpas kurui laikyti, neįskaičiuoja savo laiko, neįvertina galimybių reguliuoti temperatūrą būste.

„Renkantis šildymo būdą, vertėtų įvertinti visas investicijas ir sąnaudas per gerokai ilgesnį laikotarpį. Kita vertus, sunku išmatuoti komforto lygį“, – sakė ekspertas.

Saulės šiluma

Šiuolaikinės tecnologijos leidžia įdarbinti saulės šilumą ir šviesą. Pasitelkiant saulės kolektorius šilumą galima panaudoti karštam vandeniui ruošti bei būstui apšildyti, o naudojant saulės modulius iš saulės spindulių galima pasigaminti elektros, dar vadinamos fotoelektra. Sumaniai panaudojus šią energiją, išlaidas už būsto šildymą ir karštą vandenį galima sumažinti iki 40–50 proc. Saulės kolektoriai padeda sutaupyti iki 70 proc. metinio energijos poreikio šiltam vandeniui ruošti. Papildomai naudojama dar ir namo šildymo sistema leidžia sutaupyti iki 30 proc. šildymui skirtos energijos metinio poreikio. Saulės kolektoriai atsiperka maždaug per trejetą metų.

Alternatyvios kuro rūšys

Vienas populiariausių ekologiškų kuro šaltinių – mediena ir jos produktai: malkos, pjuvenos, drožlės, augalai, šiaudai. Būtent pastarieji Lietuvoje kurui pradėti naudoti nuo 1996 m. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje kasmet susidaro apie 4 mln. t šiaudų. Pusės šio kiekio užtektų visai Lietuvai apšildyti, bet šiaudai nėra panaudojami. Ūkininkams tai galėtų tapti papildomu pajamų šaltiniu arba būdu sumažinti išlaidas.
Anot specialistų, gali būti deginami įvairiais būdais paruošti šiaudai: jų ryšuliai, ritiniai, briketai, granulės. Skiriasi tik įrangos, skirtos jiems deginti, konstrukcija, matmenys, deginimo proceso valdymo galimybės.

Šiaudų deginimas yra visiškai kitoks procesas nei įprastas medienos deginimas, jam reikalingi specialūs katilai. Stambesni ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir net kai kurios pramonės įmonės įsitikino, kad kurui naudojant šiaudus galima nemažai sutaupyti. Nors šie katilai nėra pigūs, investicijos atsiperka greičiau nei per 3 metus.

Parengė Lijana Cibulskienė