R. Dovydėno pieš.

„Nuolat tenka išgirsti apie baltą ar juodą pavydą. Ar galima sutikti su tokiais apibūdinimais, priskiriamais pavydo jausmui? Gal tai tėra žodžių žaismas ar net savotiškas pasiteisinimas?“ – klausia Jolanta iš Vilniaus r.

Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis.

Daugelio jausmų ištakos – vaikystėje. Pavydo irgi. Vaikystėje kuriami asmenybės pagrindai, mokomasi suprasti savo ir kitų poreikius. Mažas vaikas nori visko ir iš karto. Jam sunku išaiškinti, kad kito vaiko žaislas yra ne jo. Tai jis suvokia kaip neteisybę ir pyksta bei reikalauja žaislo. Jam dar sunku suvokti savo jausmus. Bręsdami vaikai išmoksta kontroliuoti save ir nebereikalauja, kad pasaulis suktųsi apie juos.

Deja, ne visi mokosi pakankamai gerai. Ir tarp suaugusiųjų netrūksta žmonių nuolat kam nors pavydinčių.

Pavydo jausmas lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip kartėlis dėl kito pasiekimų. Pavydu dar vadinamas abejojimas dėl mylimo žmogaus neištikimybės. Ką galima įžvelgti pavydą vadinant baltu? Baltai abejoti vargu ar įmanoma. Todėl tiksliau būtų kalbėti apie kontroliuojamą, nekliudantį bendrauti ir, atvirkščiai, nevaldomą pavydą, žlugdantį pavyduolio asmenybę ir jo ryšius su aplinkiniais.

Aptariant žlugdantį pavydą tiktų prisiminti antikos mitą apie Medėją ir Jasoną. Norėdama atkeršyti išdavikui, Medėja nužudė savo (ir jo vaikus). Daugelio mąstytojų ir rašytojų bandymas suprasti ir pateisinti žudikę nepasiekė tikslo, nors didesnės vyro išdavystės ir įsivaizduoti neįmanoma. Jasonas paliko ne vien žmoną – jis paliko moterį, kuriai turėjo būti dėkingas už savo pergalę laimint aukso vilną, garbę ir net išgelbėtą gyvybę. Išdavė moterį, kuri dėl jo paaukojo viską: tėvus, savo dievus, karališką valdžią, paliko tėvynę ir tapo tremtine. Jasono išdavystės dydį turėjo atitikti tokio pat masto kerštas. Medėja tai pasiekė. Tačiau, kaip dažnai būna ne tik mituose, bet ir kasdienybėje, atpildo kardas pasirodė esąs dviašmenis. Bausdama Jasoną ji nubaudė ir save, ir niekuo dėtus vaikus. Šis mitas tarsi nubrėžia pavydo ribas.

Pavydas, kaip ir bet koks kitas jausmas, neturėtų būti be išlygų smerkiamas. Jis turi biologines ištakas. Šuo irgi gali pavyduliauti savo šeimininko dėmesio. Tačiau nei pavydo, nei meilės negalima tapatinti su instinktais. Pavydas priklauso ne tik nuo jausmų stiprumo, bet ir nuo asmenybės savybių, charakterio bruožų, kultūros lygio. Pavydo jausmas, kaip ir kitos emocijos, pasireiškia labai skirtingai.

Pavydas gali būti despotiškas. Kai, pavyzdžiui, į draugą, sutuoktinį žvelgiama kaip į daiktą, galintį patenkinti pavyduolio poreikius. Dažniausiai despotiškai pavyduliauja egoistai, nejautrūs, galintys mylėti tik savanaudiškai žmonės.

Beveik kaip priešingybę despotiškam pavydui reikia paminėti pavydą, kuris kyla iš nevisavertiškumo jausmo. Žmogus, nepasitikintis savimi, abejojantis savo patrauklumu, net ir tada, kai yra mylimas, vargiai tuo tiki. Jis įvairiais būdais stengiasi trukdyti mylimam žmogui bendrauti su kitais, visaip siekia išvengti bet kokio savęs ir kitų palyginimo. Dažnai palyginimo pavojų bandoma tarsi iš anksto neutralizuoti itin pesimistiškai vertinant aplinkinius, kalbant apie visuotinį vyrų ar moterų ištvirkimą, skelbiant save itin moraliu. Toks pavyduolis elgiasi gal kiek švelniau negu pirmasis, tačiau nevaldomas pavydas bet kuria forma žlugdo ir jį, ir jo ryšius su aplinkiniais.

Abu pavyduoliai ar pavyduolės nesirūpina kitų žmonių išgyvenimais. Jie lyg ir siekia gražesnių santykių, bet patys užkerta jiems kelią. Stiprus pavydas per ilgesnį laiką beveik be išimčių sunaikina meilę, nors be jos nebūtų ir pavydo. Net nepriimtiniausios pavydo formos susijusios su meile, nors iškreipta, savanaudiška, bet meile.

Atsižvelgiant į pavydo jausmo prieštaringumą, galima pasiūlyti kelis būdus, kaip jį valdyti. Pirmas – neverta bandyti sustiprinti meilę pavydu. Tai darydami, suvaidinsite jausmus, kurių nėra. Nuoširdumas, pasitikėjimas ir ištikimybė yra nepalyginti didesnės vertybės ir labiau stiprina meilę nei abejonės ir įtarinėjimas.

Antras – jūsų pavydas yra jūsų nelaimė. Dalykitės su mylimu žmogumi savo džiaugsmais, ne nelaimėmis. Pamėginkite į pavydo priežastis pažvelgti logiškai: arba jus myli, arba ne, abiem atvejais pavydas beprasmis.