Viena svarbiausių termoso savybių - sandarumas. Scanpix nuotr.

Besileidžiantieji į žygius keliavimo neatsieja nuo vieno tarsi savaime suprantamo atributo – termoso. Nors jis, tikėtina, daugybei keliautojų yra iškrėtęs nelinksmą pokštą: atsainiai įmestas į krepšį ar parvirtus kuprinei paliko balutę.

Lemia medžiagos

Viena svarbiausių termoso savybių – sandarumas. Jeigu šis indas sandarus, galima nesukant galvos įsimesti jį į kuprinę ar pasidėti šalia savęs automobilyje. Prityrusių keliautojų ir specialistų nuomonė viena – geri tie termosai, kurie turi vientisą kamštį. Tiesa, patobulinimas, leidžiantis įsipilti gėrimo neišsukant kamščio, teikia ne tik patogumą, bet ir geriau išlaiko karštį. Tačiau papildomos dalys padidina tikimybę, kad skystis viduje neišsilaikys.

Termoso ilgaamžiškumas priklauso nuo medžiagų, iš kurių jis pagamintas. Nerūdijančio plieno kolbos patvaresnės, atsparesnės dūžiams, deformacijai ir ilgiau išlaiko pastovią temperatūrą. Skirtingai nei stiklinės kolbos, plieniniai termosai tinkamesni žygiams. Nerūdijančio plieno indai itin gerai saugo gėrimų ar maisto temperatūrą. Atkreiptinas dėmesys į termoso dydį – kuo didesnis jo tūris, tuo geriau išlaikoma pastovi temperatūra. Todėl ilgesniems žygiams, kelionėms, išvykoms rekomenduojama rinktis ne mažesnius nei 1 litro talpos termosus.

Labai svarbu atsižvelgti į gamintojo suteikiamą garantiją, leisiančią grąžinti gaminį pastebėjus jo trūkumus. Jeigu termosas garantijos neturi, tikėtina, kad gali turėti didelių trūkumų.

Nerūdijančiojo plieno termosai turėtų išlaikyti šilumą iki 12 valandų, šaltį – iki 24.

Nerūdijančiojo plieno termosai turėtų išlaikyti šilumą iki 12 valandų, šaltį – iki 24.

Verta pauostyti

Renkantis termosą vertėtų nepasidrovėti ir atidarius pauostyti jo vidų. Pajutus nemalonų, aštrų kvapą, galima spėti, kad jis greičiausiai pagamintas iš nekokybiškų medžiagų. Šių cheminių medžiagų neabejotinai pateks ir į gėrimus.

Prieš naudojant indą pirmą kartą, į jį reikėtų pripilti karšto vandens, palaukti 10 minučių ir patikrinti, ar sienelės neįkaista. Jeigu sienelės kaista, vadinasi, termosas nekokybiškas, todėl tokiu atveju vertėtų kreiptis į gamintojo atstovą.

Dairantis termoso vertėtų atkreipti dėmesį, kiek valandų jis išlaiko karštį ir kokioje temperatūroje gamintojas atliko karščio išlaikymo testą. Jeigu gamintojas ant termoso pakuotės nenurodo, kiek valandų termosas turi palaikyti karštį ar šaltį, didelė tikimybė, kad jis bus pralaidus temperatūrai. Plastiko termosai išlaiko pastovią aukštą temperatūrą nuo 3 iki 6 valandų, tai nėra itin geras rodiklis. Tiesa, žemą – iki 24 valandų. Bet tai neturėtų stebinti, nes termosai skirti pastoviai temperatūrai – nesvarbu, aukštai ar žemai – išlaikyti.

Prekės etiketėje turi būti nurodyta, kokiems produktams ji skirta – šaltiems ar karštiems. Mūsų kraštuose, suprantama, aktualesnė šiluma. Nerūdijančiojo plieno termosai turėtų išlaikyti šilumą iki 12 valandų, šaltį – iki 24.

Išpopuliarėjo akimirksniu

Termosą prieš 132 metus išrado škotų chemikas ir fizikas Džeimsas Diuaras, todėl jis dar vadinamas Diuaro indu. Termosą principą mokslininkas sukūrė eksperimentuodamas su skystomis dujomis ir bandydamas išlaikyti jas atšaldytas. D.Diuaro atradimu po daugiau kaip 10 metų pasinaudojo kiti. Naujoji prekė išpopuliarėjo akimirksniu. Termosas – tai indas su dvigubomis sidabruotomis sienelėmis, tarp kurių nėra oro ir sudarytas vakuumas. Indą dengia metalinis ar plastikinis korpusas, jis užkemšamas termoizoliacinės medžiagos kamščiu. Šilumos perdavimą sustabdo tarpelis tarp sienelių. Kad sumažėtų šilumos perdavimas per spinduliavimą, sienelės yra labai lygios ir veidrodinės, todėl puikiai atspindi šilumos impulsus. Šilumos perdavimą laidumu sustabdo termoizoliacinės medžiagos, iš išorės dengiančios stiklinį indą. Taigi renkantis termosą reikia prisiminti šiuos dalykus ir į juos atkreipti dėmesį.