Krūmapjovės lynui pažeidus požievinį sluoksnį, medis gali sunykti.

Ankstų pavasarį pats metas pasvarstyti, ar nieko netrūksta vasaros sezono darbams, įvertinti įrankių ir parankinės technikos būklę, ją atnaujinti, pavyzdžiui, įsigyti naują krūmapjovę.

Populiariausios – benzininės

Krūmapjovės būna elektrinės, akumuliatorinės ir benzininės. Kiekvienas iš šios rūšies prietaisų turi savo pranašumų ir trūkumų.

Elektrinės krūmapjovės neteršia gamtos, nekelia triukšmo, jos lengviausios iš šios kategorijos prietaisų. Elektriniai varikliai dirba tyliai, tačiau stokoja galingumo. Pagrindinis elektrinių krūmapjovių trūkumas – ribotas judėjimas, poreikis darbo vietoje turėti elektros šaltinį.

Akumuliatorinių krūmapjovių variklių galingumas nedaug skiriasi nuo elektrinių. Jos taip pat neteršia aplinkos, dirba tyliai, tačiau yra sunkesnės. Triūsiant su akumuliatorinėmis krūmapjovėmis nevaržoma judėjimo laisvė, tačiau darbo laiką riboja akumuliatoriaus įkrova. Jos pakanka mažiau nei valandai. Ketinant dirbti ilgesnį laiką, nesant šalia elektros šaltinio, būtina pasirūpinti keliais akumuliatoriais.

Rodiklis – vamzdis

Pačios populiariausios ir daugelio pripažinimu efektyviausios krūmapjovės – benzininės. Jos tinkamiausios dorojant aukštą krūmingą žolę ar didesnį jos plotą. Renkantis benzininę krūmapjovę vertėtų atkreipti dėmesį į tris esminius aspektus – vamzdį, variklį ir kainą.

Krūmapjovė su lenktu vamzdžiu dažniausiai liudija, kad tai ne pats kokybiškiausias gamintojo produktas. Vamzdžio viduje esantis lynas nėra patvarus. Tokia konstrukcija ilgainiui gali neatlaikyti, nuolat patirdama stipresnį pasipriešinimą. Mechanizmas su tiesiu vamzdžiu bus patvaresnis.]

Vertinant variklį svarbūs du dalykai – galingumas ir tipas. Apie galingumą sprendžiama iš nurodytų kilovatų– kuo jų daugiau, tuo prietaisas galingesnis. Jei toks dydis nenurodytas, tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į variklio tūrį. Nuo 20 iki 30 kub. cm tūrio variklis laikomas mažo ar vidutinio galingumo. Apie 40 kub. cm tūrio prietaisas pagrįstai vadinamas krūmapjove, nes jo variklis skirtas stipresniam pasipriešinimui įveikti.

Dvitakčiai – mažiau reiklūs

Benzininiai varikliai yra dviejų rūšių – dvitakčiai ir keturtakčiai. Pastarasis skirtumas nulemia benzininių krūmapjovių naudojimo savybes. Dvitakčiame variklyje benzinas maišomas su tepalu, o keturtakčiame to daryti nereikia, pakanka tik įpilti degalų. Nepaisant to, krūmapjovės su dvitakčiais varikliais yra populiaresnės, nes yra lengvesnės, patvaresnės, reikalauja mažiau priežiūros. Tačiau būdamos mažiau galingos, jos labiau teršia aplinką ir skleidžia savotišką degiojo mišinio kvapą. Standartinės dvitaktės krūmapjovės benzino ir tepalo maišymo santykis – 20:1(naujos kartos prietaisuose šis santykis padidėja iki 50). Rekomenduojama bent kartą per metus sureguliuoti benzininių krūmapjovių sūkius ir pakeisti reduktoriaus alyvą.

Vien benzinu varomos keturtaktės krūmapjovės dirba tyliau už dvitaktes ir naudoja net iki 30 proc. mažiau degalų. Nepaisant to, jos yra galingesnės, o naujieji modeliai – lengvesni. Renkantis krūmapjovę ne visada verta orientuotis į didesnę kainą. Jei prietaisu bus tik pjaunama veja aplink namą, tuomet keičiama galvutė ir vibraciją mažinanti sistema nebus tokie svarbūs. Patartina vadovautis paprasta taisykle – nepermokėk už papildomas funkcijas, kurių nenaudosi.

Rinktis atsižvelgiant į plotą

Dainius Valavičius, sodo ir daržo technikos specialistas

Be trijų pagrindinių krūmapjovių savybių, vertėtų atsižvelgti į kitus jų ypatumus, kaip antai, pjovimo plotį, lyną, keičiamą galvutę, vibraciją mažinančią sistemą ir kt.

Mažos apimties darbams pjovimo plotis gali neviršyti 30,5 cm (12″). Toks plotis parankiausias elektrinėms krūmapjovėms. Standartinės krūmapjovės pjovimo plotis svyruoja nuo 33 cm iki 38,1 cm (13″–15″). Didesnės apimtiems darbams skirtos apie 40,5 cm (16″) ir didesnį pjovimo plotį turinčios krūmapjovės.

Verta atkreipti dėmesį į lyno storį ir ilgį. Storis tiesiogiai susijęs su galingumu – kuo storesnis, tuo tvirtesnį pasipriešinimą gali įveikti. Elektrinės krūmapjovės turi ploniausią lyną– nuo 1,3 mm iki 2 mm storio. Aukštesnei ir tankesnei žolei reikėtų rinktis 2–2,7 mm. Krūmynams kirsti skirtas 3 mm storio lynas. Rekomenduojamas lyno ilgis turėtų siekti apie 15–20 cm.

Į krūmapjovės keičiamą pjovimo galvutę galima įdėti tiek ritę, tiek diską, pritvirtinti gyvatvorių žirkles ar kitą priedą.

Krūmapjovė su vibraciją mažinančia sistema – savotiškas profesionalumo atspindys. Tokią sistemą turinti krūmapjovė pakankamai brangi ir skirta didelės apimties darbams.

Laikymo diržai turi būti patogūs. Jie lemia ne tik dirbančio asmens savijautą, bet ir pjovimo kokybę. Patogūs diržai leidžia tolygiai paskirstyti krūmapjovės svorį, todėl ją lengviau valdyti.

Degalų bakelio talpa nulemia prietaiso svorį. Krūmapjovė su talpesniu bakeliu pjaus ilgiau, tačiau greičiau nuvargins, nes bus sunkiau ją laikyti.

Netoleruotina nepaisyti saugumo reikalavimų ir bandyti taupyti sveikatos sąskaita. Todėl perkant krūmapjovę būtina įsigyti ir apsaugos priemones. Net ir ploną lyną turintis prietaisas akmenuką gali nusviesti 15 metrų. Nesunku nuspėti, kas atsitiktų, jeigu jis iš kelių metrų pataikytų į akį. Tad prieš dirbant būtina pagalvoti ne tik apie savo, bet ir aplinkinių saugumą.

Dirbant su krūmapjove reikia atidumo ir pjaunant aplink medžius. Nuolat besisukantis lynas gali pažeisti net ir tvirto medžio požievinį sluoksnį, ir jis gali sunykti.