R. Dovydėno pieš.

„Visi aplink tik ir skundžiasi, kaip Lietuvoje gyventi blogai, o kitur esą auksu lyja. Tačiau išvažiavusieji vėliau dažnai patys įsitikina, kad ir kitur nėra nei lengva, nei pinigai ant medžių auga. Man gyventi Lietuvoje gera. Nors čia – ne išgirtoji Šveicarija, Norvegija ar Didžioji Britanija ir problemų tikrai netrūksta, išvykti nekyla minčių. O gal ieškoti geresnio gyvenimo užkoduota žmogaus prigimtyje, kad emigracija nemažėja?“ – klausia Jonas L. iš Vilniaus.

Atsako Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Gediminas Navaitis.

Galiu lažintis, kad devyni iš dešimties skaitytojų šio straipsnio pavadinimą supras kaip piktą ironiją. Jie tiki nuolat skelbiamais tekstais apie siaubingą gyvenimą Lietuvoje. Tačiau tikėjimas ir faktai ne visada sutampa.
Žurnalas „International Living“ atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti gyvenimo kokybę įvairiose šalyse. Ji paprastai vertinama analizuojant ne įprastą BVP rodiklį, o bent keletą ekonomiką, kultūrą ir aplinką atspindinčių duomenų grupių. Minėtame tyrime remtasi pragyvenimo kainos, ekonomikos būklės, gamtinės aplinkos ir klimato, pilietinių laisvių, saugumo, sveikatos apsaugos sistemos, kultūros ir laisvalaikio vertinimais. Iš viso tirtos 194 šalys.
Lietuva atsidūrė 22 vietoje. Pagal gyvenimo kokybę lyderės yra Prancūzija, Šveicarija, Vokietija, kurios surinko 81–82 balus. Pirmąjį „kokybiškų“ šalių šimtuką užbaigia Rusija ir Kinija. Jos gavo 54–56 balus. Lietuvos balas – 73. Pastebimai aplenkta Rusija, ne taip jau labai atsiliekama ir nuo Šveicarijos. Žinoma, beveik kiekvienam socialiniam tyrimui galima pareikšti priekaištų – esą taikyti netinkami metodai, neįvertinti svarbūs faktai. Todėl nesunku numoti ranka ir į „International Living“ tyrimą.
Dar vieną gyvenimo kokybės tyrimą atliko JAV žurnalas „Newsweek“. Šiuo atveju tirta šimtas labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių. Lietuvai teko 34 vieta.
Europos Komisija irgi domisi gyvenimo kokybe Europos Sąjungos šalyse. Jos užsakytuose tyrimuose nagrinėjamas ir subjektyvus pasitenkinimas, žmonių požiūris į savąjį gyvenimą. Jis vertinamas tarsi mokykloje – nuo 1 iki 10 balų. Europos vidurkis – 7 balai (studentai ir mokiniai žino, kad tai reiškia vidutiniškai). Bet yra šalių, kuriose pasitenkinimas gyvenimu artėja prie įvertinimo „labai gerai“. Antai danų vidurkis siekia 8,6 balo. Lietuviai savo gyvenimą įvertino vos daugiau nei patenkinamai – 6,3 balo. Sunku tikėtis aukštesnio balo šalyje, kurios gyventojai tvirtai apsiprendė pirmauti negatyvaus požiūrio į savo valstybę srityje ir sutarė, kad reikia emigruoti iš šios valstybės. Tiktų prisiminti ir tai, kad pagal nutarusiųjų, kad gyvenimas yra absoliučiai nepakenčiamas, ir jį savanoriškai nutraukusiųjų skaičių Lietuva vėlgi pirmauja.
Neigiamai vertinantieji gyvenimą Lietuvoje dažnai net ir nežino, koks jis svetur. Jie, kaip ir daugelis žmonių, mėgsta palyginimus. Mes apsupti prietaisų, kurie skirti matuoti ir palyginti. Mums nuolat siūlo įvairius palyginimų sąrašus: top dešimtuką, politikų reitingus, šimtą pelningiausių bendrovių, penkiasdešimties turtingiausių žmonių sąrašą ir t. t. Nenuostabu, kad, įpratę viską ir visada lyginti, imamės vertinti save ir valstybę. Niekas neverčia mūsų palyginti save su tais, kuriems turime, ko pavydėti. Pasirinkti savo gyvenimo vertinimo matą galime visiškai laisvai. Bet neretai kenčiame nuo palyginimų, kuriuos JAV psichologė R.Wolf pavadino „sugretinimų karštlige“. Ši „liga“, kaip ir kitos ligos, turi savus sukėlėjus. Svarbiausi iš jų yra šie: dažniau lyginame save su tais, kurie turi daugiau nei mes, ir rečiau – su turinčiaisiais mažiau. Net ir sunkiai besiverčiantis žmogus anksčiau ar vėliau susitiks turintįjį dar mažiau, bet tik retas kuris apsidžiaugs: „Kaip man pasisekė, galėjau būti jo ar jos vietoje“. Užtat geriau besiverčiantis tuoj pat paskatina graužti save: „Kodėl ne man teko sėkmė?“; – lyginame vienas savo savybes ar pasiekimus su kito žmogaus kitokiomis savybėmis bei laimėjimais. Lengva pasakyti: „Aš rūpinuosi šeima, stengiuosi gerai išauklėti vaikus, o kaimynas triskart skyrėsi, kas dieną girtas, bet jo namas didesnis“. Tokiuose samprotavimuose problema yra jungtukas „bet“ ir naivi nuostata, kad vienos teigiamos savybės bus atlygintos kažkuo kitu; – lyginame savo realų gyvenimą su svajonėmis. Jeigu lyginsime savo gyvenimą su Bilo Geitso ar kito milijardieriaus, sunku bus džiaugtis savo nepakartojamu ir jau vien todėl įdomiu gyvenimu.
R.Wolf rašo, kad, susirgus „sugretinimų karštlige“, reikia įvertinti „ligos“ pavojus. Menkesnė „liga“, kai neprotingi palyginimai silpnina pasitikėjimą savimi, kliudo siekti tikslo, nes vidinis balsas nuolat sako: „Yra už tave gabesnių, labiau nusipelniusių, kuriems ir turi atitekti viskas, kas geriausio“. Sunkesnė „liga“ – beprasmiškas lenktyniavimas su žmonėmis, kuriems mes visai nerūpime, kurie net nežino, kad mes esame, o vėliau bandymai kenkti kitiems, užuot rūpinusis savimi. Nustačius „diagnozę“, reikia imtis „gydymo“. Nuo kenksmingų palyginimų geriausiai saugo pasvarstymai: ką lyginame (laimę, šeimą, turtą ar žmogaus pasiekimų visumą ir už juos sumokėtą kainą); kiek tikslus yra palyginimas (dažnai žinome toli gražu ne viską apie tą, su kuriuo lyginame save); ar lygindami pabrėžiame kito privalumus ir savo trūkumus (akivaizdu, kad taip lygindami visada atrodysime menkesni).
Gana dažnai tai, kas tinka kalbant apie atskiro žmogaus psichologiją, tinka ir aptariant visuomenės psichologiją. Štai dviejų tyrimų rezultatai.
Pirmasis tyrimas. Studentai mėnesį laiko analizavo keturių didžiausio tiražo Lietuvos laikraščių straipsnius. Ieškota Lietuvos ir kitų šalių palyginimų. 87 proc. atvejų Lietuva lyginta su šalimis, kurios, remiantis žurnalo „Newsweek“ tyrimu, yra aukštesnėje pozicijoje.
Antrasis tyrimas. Apklausta 100 jaunų žmonių. Prašyta užbaigti sakinį: „Lietuva, palyginti su X šalimi, yra….“ ir vietoj X įrašyti bet kokios šalies pavadinimą. 91 iš apklaustųjų įrašė šalį, esančią pagal jau minėtą „Newsweek“ tyrimą aukštesnėje pozicijoje, ir nurodė kokį nors Lietuvos valstybės realų ar menamą trūkumą.
Stiklinė gali būti puspilnė arba pustuštė. Abiem atvejais vandens joje tiek pat, bet gal maloniau galvoti, kad ji puspilnė?