FB nuotr.

Tarp lietuvių populiarėjant egzotiškų kelionių kryptims, į tolimas šalis vyksta ne tik išsvajotoms viso gyvenimo atostogoms sutaupę žmonės, bet ir jaunimas, kuriam laikui palikti įprastą rutiną nusprendusios jaunos poros. Draudimo bendrovės BTA ekspertų teigimu, prieinamos kelionių kainos ir socialiniuose tinkluose publikuojamų įspūdžių banga turistams sukelia įspūdį, kad tolimas šalis jie puikiai pažįsta dar prieš nuvykdami ir dėl to galiausiai atsiduria medikų rankose.

Draudikai pastebi, kad Pietryčių Azijos, Pietų Amerikos, Afrikos šalyse turistai pernelyg atsipalaiduoja: piniginę saugo, tačiau save – ne visada. Pavyzdžiui, Japonijoje fotografuodamasi prie užvesto motociklo turistė nusidegino koją, kita klientė Kambodžoje nukrito iš 3 metrų aukščio ir susilaužė pėdą, nes tamsoje nepastebėjo, jog trūksta ne tik laiptų, bet ir dalies turėklų.

„Pasaulis atrodo mažesnis nei bet kada anksčiau, o dažną keliautoją viliojančios šalys atrodo ne tik ranka pasiekiamos, bet ir pažįstamos dar prieš nuvykstant. Formuojasi įspūdis, kad, tarkime, Tailande, Etiopijoje ar Bolivijoje gyvenimas įdomus, pilnas nuotykių, tačiau ne itin pavojingas. Juk tiek daug lietuvių ten ne tik keliauja, maloniai leidžia laiką atostogaudami, bet ir gyvena. Tad suprantama, kad keliautojai tikisi palankiausio atostogų scenarijaus, tačiau pirmas įspūdis gali būti apgaulingas“, – sako BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.

Jo teigimu, vykstant į tolimas šalis reikėtų įvertinti, kad dalis turistus viliojančių objektų nėra tinkamai sutvarkyti, saugūs. Be to, žmonės dar neįgudo išnaudoti to, ką nuolat turi po ranka.

„Pavyzdžiui, išmanusis telefonas kelionėse dažnai atstoja fotoaparatą, todėl keliautojai stengiasi jį laiku įkrauti, kad galėtų įamžinti savo įspūdžius. Sutvarkykite telefono nustatymus taip, kad galėtumėte greitai įjungti telefono žibintuvėlį. Jei einate tamsoje, ryški šviesa padės pamatyti, kur statote kojas, ar yra kur atsiremti. Kitas patarimas būtų į kelionę pasiimti šaldančio gelio ar aerozolio bei panaudoti traumos atveju, jei tik nėra atviros žaizdos. Tinimą pristabdanti priemonė gali pagelbėti gydytojams anksčiau atlikti operaciją, o ne laukti, kuomet minkštųjų audinių patinimas nuslūgs“, – sako A. Žilėnas.

Pasak BTA draudimo specialisto, svarbu ir pačių turistų dėmesingumas, nes būta ir tokio atvejo, kai batui įstrigus grindinyje, automobilis turistui pervažiavo koją.

Vienos skaudžiausių nelaimių – eismo įvykiai vairuojant motorolerį.

„Ši transporto priemonė egzotiškose, tolimose šalyse itin paplitusi, labai populiari ir tarp turistų, nes leidžia greitai judėti, nepriklausyti nuo viešojo transporto – daugelis keliautojų tam neatsispiria. Problema ta, kad lengva transporto priemonė nepakankamai įgūdžių turinčio vairuotojo rankose tampa itin pavojinga, o sužalojimai rimti. Ypač turint omenyje tai, kad keliautojai per atostogas atsipalaiduoja taip, kad pamiršta net būtinas apsaugas ir šalmus, taip pat pervertina savo vairavimo įgūdžius neatsargiai manevruodami, nesilaikydami ar nežinodami eismo taisyklių. Prieš keliaujant rekomenduočiau pasidomėti, ar patekus į eismo įvykį, toje šalyje pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją ar būtina kviesti policiją, taip pat vertėtų atidžiai perskaityti draudimo sąlygas ir taisykles“, – sako A. Žilėnas.

BTA administravo atvejį, kai nesuvaldęs motorolerio keliautojas įsirėžė į sieną, patyrė kaulų lūžius.

Tuo tarpu vidaus ligų gydytoja Raminta Gaidelytė pastebi, kad pagrindiniai pavojai, tykantys keliautojų egzotinėse šalyse, yra virškinamojo trakto sutrikimai, dažniausiai vadinamoji keliautojų diarėja, ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei odos problemos, tarp kurių saulės nudegimai.

„Šie negalavimai išties dažni. Dėl palankaus klimato atogrąžų juostoje mikrobų yra daugiau, todėl ir įvairių žarnyno infekcijų tikimybė ten didesnė. Tačiau reikia žinoti, kad žarnyno mikroflora jautriai reaguoja į neįprastą maistą ir tai ne visada reiškia apsinuodijimą. Kartais pakanka pora dienų palaukti ir simptomai išnyksta, tačiau savo sveikatos būklę būtina atidžiai sekti. Kruopščiai plaunant vaisius ir daržoves prieš valgį, neperkant įtartinų skanumynų gatvėje, negeriant nepasterizuoto pieno ar vandens iš buteliuko jau atsuktu kamšteliu, iškenčiant nenusipirkus ledų, infekcijų galima išvengti“, – vardija gydytoja.

Ji taip pat akcentuoja, kad nors sveikatos būklę ir savijautą keliaujant būtina stebėti, tačiau svarbu žinoti, kad ne visos organizmo reakcijos gali būti rimtų ligų pranašais.

„Pakilus temperatūrai kiekvienu atveju saugiausia būtų kreiptis į vietos gydymo įstaigą. Tačiau daliai žmonių kiekvienas temperatūros šoktelėjimas kelia baisiausių įtarimų, sunkiausios infekcijos baimę, naujos gripo atmainos paniką, nors iš tikrųjų tai gali būti tik stresinė organizmo reakcija į skrydį, miego trūkumą ir pasikeitusias klimato sąlygas, kitokią mitybą, netgi vandens sudėtį ir neįprastą dienotvarkę. Todėl atvykus į vietą rekomenduojama ne leistis į ekskursijas, bet pirmiausia gerai išsimiegoti. Jei kausto infekcijų baimė, dėvėkite veido kaukę. Taip pat vykstant į atitinkamą šalį pasitikrinkite, nuo kokių negalavimų rekomenduojama pasiskiepyti“, – sako R. Gaidelytė.

Gydytojos teigimu, kiekvieno keliautojo vaistinėlėje būtina turėti vandeniui atsparių pleistrų, antiseptinių priemonių, sterilių tvarsčių, geriamųjų elektrolitų miltelių skysčių atsargoms atkurti, nosies lašų gleivinės paburkimui mažinti, analgetikų, plataus poveikio antibiotikų, vaistų nuo viduriavimo ir preparatų žarnyno bei virškinamojo trakto veiklai sureguliuoti (probiotikai), priešalerginių vaistų, priemonių nuo vabzdžių įkandimo ar jau po įkandimų, apsaugos nuo saulės bei dezinfekcinių priemonių.

„Eurostat“ duomenimis, lyginant egzotiškų kelionių krypčių tendencijas matyti, kad europiečių akys dažniausiai krypsta į Pietryčių Aziją. Jei tik pasiryžta kelti koją iš Europos, šią kryptį renkasi beveik 5 proc. europiečių. Į Pietryčių Aziją keliaujančių Lietuvos turistų kol kas yra mažiau, todėl specialistai prognozuoja, kad dar yra erdvės augti šios krypties populiarumui mūsų šalyje.