Ukmergėje įsikūrusios AASE apsaugos tarnybos vadovas Petras Ušinskas pasakojo, kad labiausiai daugėja jų paslaugą užsisakančių privačių klientų. „Anksčiau dešimtimis skaičiavom, o dabar jau šimtais“, – sako jis.

Neretai įsirengti apsaugos sistemą paskatina liūdni pavyzdžiai – apvogti kaimynų, pažįstamų, draugų butai ar sodybos. „Matom, kad tai ne tik finansinė, bet ir labai didelė moralinė trauma“, – pastebi pašnekovas.

Kaip vieną šeimininkus itin sukrėtusį pavyzdį įvardino pernykštį įvykį, kai du namai Ukmergėje buvo apvogti naktį gyventojams miegant.

Daugėja vasarą

Tradiciškai panašių nusikaltimų padaugėja vasarą. Tuomet žmonės atostogauja, atsipalaiduoja, dažniau išvyksta iš namų ar dėl karščio palieka juos pravirais langais…

Į AASE pultą šiuo metu įjungta per 1000 saugomų objektų. Apie 40 proc. iš jų – privatūs būstai, sodai, sodybos. Taip pat – garažai, kuriuose vykdoma kokia nors veikla arba, pavyzdžiui, laikomi brangūs motociklai, kuriuos galima tiesiog išsivaryti. Likę saugomi objektai – įmonių bei organizacijų turtas.

Metė grobį ir spruko

Įmonė turi pavyzdžių, kai pavyko užkirsi kelią nusikaltimams. Neseniai ilgapirščiai buvo suplanavę žaibišką vagystę iš vienos miesto centre esančios buities technikos ir elektronikos parduotuvės.

Naktį suveikus apsaugos pultui, vos per kelias minutes į įvykį išvyko apsaugos darbuotojai. Rado išdaužtą parduotuvės langą, o iš vidaus jau sprunkančius nusikaltėlius.

Pradėjus vytis, iš pradžių vienas, o paskui ir kitas metė krepšius su vogtais mobiliaisiais telefonais ir kitomis brangiomis prekėmis. Sprukdami kiemais paliko net dviračius, kuriais ketino išsigabenti prekes.

Parduotuvė nuostolį patyrė tik dėl išdaužto lango, tačiau žala būtų buvusi gerokai didesnė, jei apsauga būtų atvykusi bent minutę vėliau. Akivaizdžiai vagystei rimtai pasiruošę vagys būtų tiesiog dingę tamsoje…

Visko paimti nespėjo

Kiek ilgiau trunka apsaugos tarnybos darbuotojams iš Ukmergės nuvykti iki kaimo seniūnijų. Tačiau ir čia taip pat pavyksta išgelbėti turtą.

Liepos 6-ąją sodybos vagystė buvo suplanuota Taujėnų seniūnijoje. Suveikus apsaugos pultui ir nuvykus į vietą rastas išplėštas namo langas ir spėtas pavogti televizorius. Tačiau daugiau daiktų sprukdami nusikaltėliai paimti nespėjo. O tam akivaizdžiai rengėsi: jau buvo išplėštos ūkinio pastato, kuriame laikytas brangus aplinkos priežiūros inventorius, durys. Aptikti ir karučiai, kuriais greičiausiai vietiniai vagys turtą planavo išsivežti.

Per mėnesį – 600 kartų

P. Ušinskas pasakojo, kad šiuo metu jų įmonėje dirba 60 žmonių. Suveikus signalizacijai per parą į iškvietimus vykstama po 20 kartų. Taigi – 600 kartų per mėnesį.

Žinoma, nusikaltimai – tik labai labai maža dalis iš jų. Priežastys, dėl ko suveikė signalizacija, – pačios įvairiausios. Tai ir skersvėjai, elektros sutrikimai, naminiai gyvūnai  ir net jutimo daviklyje įsitaisęs voras. Yra  daugybė ir žmogiškojo faktoriaus veiksnių. Pavyzdžiui, pamiršo kodą, pamiršo, kad įjungta signalizacija, atvyko sūnus, kuris apskritai nežinojo apie apsaugą tėvų namuose…

Apsaugos paslaugos butui kainuoja 10, namui – 12 eurų. Tačiau, pavyzdžiui, pigesnis variantas – suveikus apsaugai pranešimą gauti mobiliuoju telefonu.

Tačiau ir čia yra realių minusų. „Pavyzdžiui, moteriškė gyvena viena. Antrą valandą nakties suveikia sistema. Ar ji vyks viena tikrinti savo sodybos kaime“, – svarstė apsaugos vadovas.

Saugo ir kitais būdais

Pastebima, kad žmonės turtą saugo ir kitais būdais: tvirtindami plastikinių langų ar durų varstomų konstrukcijų dalis. Tokiu atveju varstomuose languose sumontuojami specialūs užraktai, fiksatoriai. Gali būti fiksuojama speciali apsauginė plėvelė.

Kitas sprendimas – įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Specialistų pastebėjimu, didžiausias jos minusas – anaiptol ne visada kokybiškas vaizdas. Kartais nufilmuoto nusikaltėlio tiesiog neįmanoma atpažinti.

Didelė pasiūla ir vietinių signalizacijų. Jos tikrai atneštų naudos tuose butuose, kur aplinkui gyvena kaimyniški žmonės. Deja, taip yra tikrai ne visur. Kitas girdės veikiančią signalizaciją, bet numos ranka arba miegos, negirdės, arba tiesiog bus išvykęs…

Atviri keliai

„ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas sako, kad gyventojai neretai patys palieka atvirus kelius vagims lengvai patekti į namų vidų.

Palikti praviri langai, balkonai, orlaidės ar prasti durų užraktai itin vilioja ilgapirščius, todėl net ir išvykstant poilsiauti trumpam visuomet reikėtų pasitikrinti, ar nepalengviname jų darbo. Apie „slaptose“ vietose – po durų kilimėliu, pašto dėžutėje ar kitur – paliktus namų raktus taip pat neturėtų būti nei minties.

„Planuojant tolimesnes išvykas tikrai nereikėtų apie jas visiems iš eilės pasakoti, o ypač – mažai pažįstamiems žmonėms. Tiesa, patikimus kaimynus apie kuriam laikui paliekamus tuščius namus visuomet pravartu informuoti. Kaimynų savitarpio pagalba ir supratingumas visuomet yra labai svarbūs“, – sako A. Pilčicas.

Jo įsitikinimu, apie tai, kad būsto gyventojai yra išvykę ilgesniam laikui, vagims gali liudyti ir spaudos pilna pašto dėžutė, niekuomet neužtraukiamos ar neatitraukiamos buto užuolaidos. Dėl to pravartu susitarti su patikimais kaimynais, kad šie, pavyzdžiui, išimtų iš pašto dėžutės gautą spaudą, o galbūt ir retkarčiais užsuktų į namus.

Draudimo įmonės atstovo teigimu, vagys stebi gyventojų aktyvumą socialiniuose tinkluose. Naudojantis socialiniais tinklais reikėtų visuomet pasirinkti tokius privatumo nustatymus, kad skelbiamų įrašų negalėtų matyti nepažįstami asmenys.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet iki birželio mėnesio iš viso jau užregistruotos 952 vagystės įsibraunant į gyvenamąją patalpą. Pernai per visus metus tokių vagysčių registruota 2567.