Atvėsus orams, norisi šiltesnio ir kuo natūralesnio audinio drabužio. Žiemą nepamainomi yra vilnoniai apdarai, kurie ne tik gerai sulaiko šilumą, bet ir neleidžia suprakaituoti.

Tinka ne visiems

Apie gerąsias vilnos savybes galima kalbėti labai daug. Visų pirma, tai natūralus pluoštas, ypač gerai sulaikantis šilumą. Vilna puikiai prisitaiko prie kūno temperatūros, todėl su tokiu drabužiu nebus nei per šalta, nei per karšta. Tai itin aktualu šaltmiriams ir žmonėms, kurie linkę prakaituoti. Kadangi vilna sugeria gana daug drėgmės, net jei apsirengėte per šiltai ir šiek tiek suprakaitavote, nesijausite šlapias, o kūnas greitai neatvės.

Svarbios ir vilnos gydomosios savybės. Nedažyta šiurkštoka vilna gerina kraujotaką, odos būklę ir nervų sistemos veiklą. Dar iš močiučių esame girdėję, kad vilna gydo sąnarius bei radikulitą.

Tiesa, vilnoniai drabužiai tinka ne visiems. Jų nepatartina rinktis bronchine astma sergantiems žmonėms, nes natūrali vilna gali sukelti dusulio priepuolius. Šis pluoštas gali netikti ir tiems, kurie yra alergiški dulkėms, naminių gyvūnų kailiui ir pan.

Kaip išsirinkti

Pirkdami vilnonius drabužius, atidžiai perskaitykite etiketę ir įsitikinkite, kad audinio sudėtis – 100 proc. vilna. Jei yra papildomų sudėtinių medžiagų, pažiūrėkite, ar jos nesintetinės, ar audinys nėra dažytas. Vilna dažnai maišoma su medvilne, šilku, sintetiniais audiniais. Su natūraliomis medžiagomis maišoma vilna įgyja naujų teigiamų savybių, o sintetiniai audiniai smarkiai sumenkina jos naudą.

Ne ką mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į vilnos rūšį. Aukščiausios kokybės vilna yra kašmyras. Šis pluoštas išsiskiria savitu žvilgesiu, yra labai minkštas, tačiau itin patvarus ir malonus dėvėti. Be to, kašmyro gaminiai neišsitampo, ant jų nesusidaro gumulėlių.

Pastaruoju metu itin populiarūs tapo merinosų vilnos drabužiai. Nuo kitų vilnos rūšių ji skiriasi tuo, kad neturi specifinio vilnos kvapo. Iš šio audinio vis dažniau gaminami kūdikių drabužėliai, apatinis trikotažas. Ši vilna gerokai mažiau dirgina odą, pasižymi antibakterinėmis ypatybėmis. Tačiau merinosų vilna greičiau dėvisi.

Galima rinktis ir alpakų vilną. Ši yra labiau pūkuota. Natūralios, šiurkštokos, storos avių ar ožkų vilnos gaminiai yra ilgaamžiškiausi, tačiau jie daugiau naudojami kaip viršutiniai lauko drabužiai.

Kaip prižiūrėti vilnonius drabužius? 

• Skalbiama vilna keičia ir formą, ir spalvą, todėl tai daryti reikėtų itin atsargiai.
• Natūralios vilnos drabužius rekomenduojama skalbti rankomis specialiais skystais skalbikliais. Nedidelį jų kiekį įpylus į drungną vandenį vilnonį drabužį užtenka išgniaužyti ir atsargiai perskalauti. Jokiu būtu stipriai netrinkite, geriau daugiau kartų išskalaukite.
• Vilna nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl vilnonius drabužius patartina džiovinti pavėsyje, horizon­taliai ištiesus ant pastatomos džiovyklės ar stalo.
• Nemalonų vilnonio drabužio kvapą panaikinsite jį tiesiog išvėdinę.
• Vos pasibaigus sezonui iš vilnonių audinių būtina pa­naikinti dėmes – išskalbti ar išvalyti chemiškai.
• Natūralios vilnos gaminius itin mėgsta kandys. Juos atbaidyti padės maišeliai su apelsinų žievelėmis. Kai apelsinų kvapas išgaruos, žieveles pakeiskite šviežiomis.

Parengė Eglė Valionienė