Svarbiausia išgirsti širdies balsą

Eligija Suchockienė save vadina tipiška namų šeimininke: ji yra trijų mažamečių vaikų mama, gamtinės žemdirbystės būdu šeimai augina daržoves, puoselėja savo gyvenamąją aplinką, kursto namų židinį. Nepamiršta ir savo vidinio pasaulio – domisi psichologija, ieško atsakymų į rūpimus egzistencinius klausimus.

Iš miesto – į kaimą

Prieš beveik septynerius metus kaunietės E.Suchockienės šeima žengė tvirtą žingsnį – Kauną iškeitė į vienkiemį Trakų rajone. „Tačiau ir gyvendama Kaune nebuvau tipiška miestietė, nes augau nuosavame name, buvo 12 arų žemės, kurioje tėvai augino ir daržoves, ir gyvuliukus. Be to, visada gyvenau pakankamai sveikai: sportavau, tinkamai maitinausi, nevartojau alkoholio“, – apie savo gyvenimo būdą pasakojo jauna moteris.

Prieš gerą dešimtmetį kartu su vyru ji atsisakė televizoriaus ir radijo. Sako, iš ten jutusi tik neigiamą energiją. Eligija pripažino, kad toks gyvenimo būdas gimtajame mieste jai kėlė daug nepatogumų. „Man visuomet reikėjo laisvės, erdvės, gryno oro, natūralumo. Gyvendama mieste nesijaučiau gerai, nes nebuvau savimi, bandžiau pritapti prie kitų. Labai dažnai jausdavausi kaip balta varna ir galvodavau, kad su manimi kažkas negerai“, – sakė kaunietė.

Abu su vyru svajojo apie nuosavą būstą toliau nuo miesto. Aplinkybės susiklostė taip, kad vyro močiutė padovanojo porai savo sodybą. Bėgti iš miesto norėjosi ir dėl vyrą užklupusios ligos – auglio galvoje. Kelias operacijas ir kelis švitinimo kursus atlaikęs sutuoktinis nebetikėjo medicina ir norėjo gydytis pats – keisdamas gyvenimo būdą ir mintis.

Įsiklausykite į save

Trakų rajone esančiame vienkiemyje poros gyvenimas pasisuko nauja – sveikesne – linkme. „Mėsos atsisakiau, kai pusmetį valiau organizmą ruošdamasi vaikų pradėjimui, pieno produktų – kai patys auginome karvytę ir supratome, kaip ją išnaudojome, aliejų ir baltus miltus iš valgiaraščio išmečiau susipažinusi su žaliavalgiu Pauliumi Jaruševičiumi“, – apie mitybos pokyčių priežastis pasakojo moteris.

Gyvendami kaime Suchockai augino įvairiausių gyvūnų: putpelių, vištų, žąsų, triušių, ožkų, avių, karvę. Visus juos mylėjo, todėl kai reikėdavo skersti, būdavo labai liūdna. „Man keista, kai žmonės dievagojasi negalį užmušti gyvūno, bet jį su pasimėgavimu valgo. Tik nesupraskite klaidingai, nesmerkiu nė vieno žmogaus, kiekvienas darome savo pasirinkimus. Tačiau susidaro įspūdis, kad žmonės gyvena ne taip, kaip patys nori, o tik vykdo kažkieno programas. Jie dažnai viską daro nesąmoningai, įsisukę į darbų ir rutinos ratą, nepakapstydami giliau, gyvendami kaip biorobotai ir leisdami save veikti sociumui, reklamoms, įpročiams, klaidingai informacijai, nesusivokdami, kieno norus iš tiesų jie pildo“, – mintimis dalijosi Eligija.

Pokyčiai įtraukia visus

E.Suchockienė neneigė, kad iš pradžių jų artimieji ir tėvai keistai žiūrėjo į naujus jų įpročius. Dar ir dabar iki galo nesupranta, tačiau santykiai su tėvais tik gerėja. Moteris džiaugiasi savo drąsa priimti sprendimus, kurie gal ir nėra geresni, bet kitokie. „Mano pasirinktas gyvenimo būdas nėra nei geresnis, nei blogesnis už kitų. Šiuo metu man taip yra gerai, gal po kiek laiko bus kitaip. Juk nuolat keičiamės. Pavyzdžiui, anksčiau maniau, kad sveikatą labiausiai lemia maistas, ir jam skyriau labai didelę reikšmę, dabar didesnį dėmesį skiriu savo vidinei būsenai, kuri taip pat lemia ir maisto pasirinkimą. Viskas yra susiję“, – neabejodama kalbėjo trijų vaikų mama.

Savęs moteris nevadina nei vegane, nei žaliavalge. Nors laikosi tam tikrų mitybos principų, ji prisipažino retkarčiais suvalganti ir kitokių produktų. E.Suchockienei svarbiausia, kad maistas būtų gaminamas su meile. Anot jos, tada ir iš paprastų produktų galima sukurti šedevrą.

Šeimoje valgį ruošia ne tik ji, vaikai paprastesnius patiekalus jau moka pasigaminti savarankiškai. „Vaikai labai mėgsta, kaip jie patys sako, „varlių kiaušinėlius“. Tai – išmirkytos sėklos, sumaišytos su trupučiu medaus ir apibertos vaisių gabalėliais ar uogomis“, – šeimos receptu dalijosi Eligija.

Keiskite, kas nepatinka

Pasak E.Suchockienės, kiekvienam žmogui labai svarbu išgirsti, ką sako širdis. O norint tai padaryti, reikia bent pusvalandžiui per dieną reikia išjungti visus įrenginius ir pasiklausyti savo vidinio balso.

„Norėčiau palinkėti žmonėms prisiimti 100 proc. atsakomybę už viską, kas vyksta gyvenime, nesmerkiant savęs pripažinti tai, kad viską sukūrei pats. O tuomet pradėti keisti tai, kas nepatinka, ir didinti tai, kas patinka. Taip pat pradėti stebėti savo mintis ir kalbą, nes visa tai ir sudaro realų gyvenimą“, – kalbėjo moteris.

sveikuoliai.lt