FB nuotr.

 Smurtas prieš vaikus – jautri ir šiandien itin aktuali tema. Nepaisant to, būdų, kaip jį suvaldyti, paieškos kol kas bevaisės. Paramos vaikams centro psichologės Aušros Kurienės manymu, daugeliui tėvų susivaldyti padėtų paprasčiausias fizinių bausmių draudimas.

Kaip apibrėžtumėte fizinį smurtą?

Tai yra sąmoningi, tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama sukelti vaikui skausmą. Suaugęs žmogus puikiai žino, ką tuo metu daro, jis siekia, kad vaikui skaudėtų, tokiu būdu nori jį nubausti ar pamokyti.

Kodėl suaugęs žmogus gali sąmoningai norėti sukelti vaikui skausmą?

Auginant vaikus gana dažnai patenkame į situaciją, kai jaučiamės bejėgiai, vaikas neklauso, elgiasi netinkamai ar pavojingai. Bejėgiškumas sukelia pyktį. Supykęs žmogus griebiasi smurto, kai nežino, kaip kitaip galėtų išspręsti problemą ir pakeisti situaciją. Vis dar yra manančiųjų, kad, sukėlę skausmą ir baimę, išmokysime vaikus elgtis kitaip. Deja, praktika ir teorija rodo, kad baimė, skausmas ir pyktis nėra ilgalaikiai pozityvų vaiko elgesį reguliuojantys veiksniai. Suaugęs žmogus taip pat gali smurtauti prieš vaiką, kai yra tam tikros būsenos: pervargęs, apimtas depresijos, apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų kvaišalų, nes asmens dirglumas tokiu atveju yra kur kas didesnis, o resursų su juo tvarkytis nėra.

Ar vis dar manoma, kad smurtas – geriausias auklėjimo būdas?

Apklausos rodo, kad daugiau nei 50 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog fizinės bausmės yra geras ir tinkamas būdas auklėti vaikus. Ir jeigu įstatymas to nedraudžia, tai tokia priemonė visuomet „po ranka“.

Ką pasakyti tėvams, kurie sako: mus irgi mušė, bet išgyvenome, užaugome ir tapome gerais žmonėmis?

Visada tokiems tėvams sakau: labai gaila, bet mes jau nesužinosime, kokie būtumėte užaugę, jeigu jūsų nebūtų mušę. Gal būtumėte drąsesni, kūrybiškesni, gal atviriau kalbėtumėte apie meilę, labiau norėtumėte padėti kitiems. Pateisinantieji bausmes dažniausiai nori išsaugoti gerą savo tėvų vardą, nors iš tikrųjų daug labiau padėtų bandymas pažvelgti tiesai į akis, suprasti ir jiems atleisti.

Ko konkrečiai turėtų imtis valstybė, kad smurtas prieš vaikus būtų sustabdytas?

Visų pirma įtvirtinti aiškią nuostatą, kad smurtas prieš vaikus yra draudžiamas. Valstybė turi uždrausti fizines bausmes. Ir, tikiu, kad tėvai, kurie kartais praranda kantrybę ar neturi disciplinavimo įgūdžių, – surastų alternatyvą. Aš manau, kad žinojimas, kur yra riba, tikrai veiktų žmonių sąmonę.

Kaip nuramintumėte tėvus, kurie nesiima sąmoningo smurto, bet nenori valstybei perleisti vaikų auklėjimo autonomijos?

Valstybė tikrai turi įsikišti tada, kai pažeidžiamos žmogaus teisės. Smurtas yra žmogaus teisių pažeidimas. Kad ir kokio amžiaus žmogus būtų, jis turi teisę į saugų gyvenimą. Manau, valstybė turi neleisti skriausti kito žmogaus. Šeima, tėvai turi auklėti vaikus, o valstybė turi padėti, jei tėvams reikia pagalbos. Nesusipainiokime – tėvai nusprendžia duoti ar neduoti saldainių ar mėsos, leisti ar neleisti žiūrėti filmukus, pirkti ar nepirkti madingų žaislų ar rūbų. O kai kalbame apie smurtą, kalbame apie situacijas, kurios kelia pavojų vaiko gyvybei ar sveikatai, jo psichiniam integralumui.

Kokios yra ilgalaikės fizinio ir emocinio smurto pasekmės vaikui?

Nuolat šeimoje patirdamas smurtą vaikas mano, kad tai normalu. Tokiomis sąlygomis augęs vaikas tikisi tokio pat santykio ir kitose situacijose – paklūsta stipresniam ir skriaudžia silpnesnius.

Kaip atpažinti skriaudžiamus vaikus, jeigu nematyti akivaizdžių ženklų, pavyzdžiui, mėlynių?

Tokie vaikai yra išsigandę, nepasitikintys, gali būti labai pikti arba labai užsisklendę. Namuose skriaudžiami vaikai neskuba į juos grįžti, jie užsibūna būreliuose, bet kartu stengiasi niekam nepakliūti į akis. Taip pat tokie vaikai gali patys elgtis agresyviai. Jie žino, kad smurtas išgąsdina kitą, ir tuo naudojasi.

Ką daryti ir kaip padėti savo aplinkoje atpažinus skriaudžiamą vaiką?

Reikia nebijoti paties vaiko paklausti, ar gali būti, kad jį skriaudžia ar muša. Ir jeigu taip yra, apie tai turi būti informuojami socialiniai darbuotojai, vaiko teisių apsaugos specialistai. Iš patirties galiu pasakyti, kad dažnai tėvai, prieš vaikus naudojantys fizines bausmes, nori keistis, gali imti kitaip elgtis ir bandyti suprasti savo vaiko būseną. Tereikia jiems duoti  tinkamus „įrankius“.