Aldona Ruibienė įpratusi dirbti tyliai, be pašalinio dėmesio, afišavimosi. Nors pasigirti moteris tikrai gali ir turi kuo. Tai kūrėja, įvaldžiusi tapybos, grafikos, batikos meną, jos dėka Plungės kultūros centro renginiai, spektakliai džiugina žiūrovus įvairiomis dekoracijomis, išskirtiniais kostiumais. A. Ruibienė jau 28 metus dirba Plungės kultūros centro dailininke scenografe. „Man patinka tas darbas“, – sako menininkė. Ir visai nesvarbu, kad darbas neretai įsibrauna ir į… sapnus. Viskas vardan noro idėjas įgyvendinti be priekaištų.
„Kolegos neretai sako, kad pernelyg skrupulingai žiūriu į savo darbą, bet man norisi, kad viskas atrodytų idealiai“, – pasakoja Aldona. Ir neretai, jos akimis žiūrint, regis, kad per finalinį pasirodymą viena ar kita detalė scenos dekoracijose galėtų atrodyti geriau. Toks jau turbūt menininkų būdas – visada būti su „įjungta“ fantazija. Tuo labiau, kad Aldonos darbe vienas renginys veja kitą, projektas – projektą, todėl darbas reikalauja spartos ir greitos minčių tėkmės. „Turi sugalvoti kaip minimaliomis priemonėmis sukurti kuo didesnį efektą. Kartais per vieną ar dvi dienas visus rekvizitus paruoši, o kartais reikia dirbti net kelias savaites dėl valandą trunkančio renginio, koncerto“, – savo darbo užkulisius praskleidžia dailininkė.
Aldona Ruibienė – ne plungiškė. Jos gimtinė – Kėdainių rajone, Užkapių kaime, Pelėdnagių seniūnijoje. „Skamba kaip iš siaubo filmo“, – šypsosi pašnekovė. Į Žemaitiją menininkę atvedė darbas. Tuometiniame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume Kaune įgijusi medžio apdirbimo specialybę, A. Ruibienė kūrė etalonus medžio suvenyrų įmonėje „Tulpė“ Panevėžyje. Kai darbovietė pasinaikino, Aldona ir atsidūrė Plungėje: gabi medžio apdirbimo meistrė pradėjo dirbti liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. „Dvylika metų ten dirbau“, – prisimena menininkė. Moteris kūrė vienetinius darbus, jai nereikėjo jaudintis, ar jos darbai tiks gamybai – viskas likdavo įmonės muziejuje. Šį Aldonos gyvenimo laikotarpį primena ir dabar prie darželio „Nykštukas“ stovintis medinis nykštukas.
„Net nežinau, kodėl pasirinkau medžio apdirbimo specialybę. Tėvukas buvo kalvis, laisvalaikiu labai gražiai drožinėjo. Dar maža būdama, mėgdavau įsmukusi į tėvelio dirbtuves, pasičiupti kaltą, medžio pliauską padrožti ar vinį įkalti“, – sako Aldona. Pasirodo, jos šeimoje ne vieno talentingo menininko būta. Ypač šviesūs prisiminimai susiję su močiute, kurią vadina tikra liaudies menininke, mat ši ir gražiausius takus ausdavusi, ir be galo gražiai piešė. Su pieštuku nuo mažens susidraugavo ir Aldona – paveldėjo talentą iš mylimos močiutės.
Kai „Minijos“ nebeliko, Aldona bene vienintelė iš savo kolegų pasuko kitu keliu ir medžio apdirbimą paliko nuošalyje – pradėjo dirbti Plungės kultūros centre dailininke scenografe. Tiesą sakant, ir čia jos medžio apdirbėjos talentas turi kur pasireikšti: įvairių dekoracijų, kaukių kūrimas reikalauja specifinių šios srities žinių. Eina jau 28 metai nuo pirmos Aldonos darbo dienos kultūros centre. „Kai turi praktikos, aišku, paprasčiau dirbti“, – lygindama darbo pradžią su dabartimi, sako kultūros darbuotoja. Moteris patenkinta savo darbu, kartu su kolege Lijana Noreikiene stengiasi, kad jų kurtos dekoracijos paliktų kuo didesnį įspūdį spektaklių, renginių, miesto švenčių lankytojams. Turbūt nedaugelis žino, kad Plungės kultūros centre vykstančių renginių „Mažoji Melpomenė“, „Saulelė raudona“, Pučiamųjų orkestro festivalio logotipai yra sukurti A. Ruibienės, kad kiekvienais metais centre vykstančio kalėdinio renginio „Kalėdų rytą“ dekoracijos – sugalvotos ir padarytos šios dailininkės. O kiek įvairiausių brošiūrų, reklaminių bukletų – jau ir nebesuskaičiuosi, kiek viešųjų erdvių teko išpuošti – kūrėjos fantazijai yra kur reikštis.
Turi A. Ruibienė ir ypač mylimą savo darbo sferą. „Jau 25 metus dirbu su kultūros centro „Saulos“ teatru. Man patinka personažus daryti, dekoracijas spektakliams galvoti ir kurti. Jei tektų koncentruotis ties vienu dalyku, tai norėčiau būti tik teatro dailininke. Kai „Saula“ ruošiasi premjerai, ypatingai daug darbo būna“, – sako Aldona. Dailininkė darbo valandų neskaičiuoja. Jei ne fiziškai, tai mintimis būna kūrybos procese. „Pareini namo ir galvoji, kaip tą ar aną padaryti, niekada neužsimiršti, kartais net sapnuoju, ką ir kaip geriau sukurti“, – sako kultūros centro darbuotoja.
Aldona Ruibienė daug metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Plungės skyriaus narė. Ši moteris – įspūdingų grafikos darbų autorė, yra įvaldžiusi sudėtingą batikos meną. „Dar mokykloje labai mėgau piešti, visi mane skatino stoti į dailės institutą“, – prisimena menininkė. Dailininkės talentas neliko nepastebėtas. Šiandien Aldona gali pasigirti esanti 17 knygų iliustracijų autorė.
Pastaruoju metu sako mažiau laiko beskirianti grafikai. „Dabar daug kas apipavidalinama kompiuterinių programų pagalba. Aišku, rezultatas skiriasi nuo to, į kurį įdėta širdies, emocijų, pojūčių“, – mano dailininkė. Aldonos kūrybinis kelias neliko be pėdsakų: nors dukra ir nepasirinko dailės studijų, tačiau džiugina faktas, kad ir ji – puiki grafikė, savo darbus jau pristačiusi asmeninėje parodoje.
Daiva GERIKIENĖ