Scanpix nuotr.

 Kiek tėvų, tiek ir nuomonių, kokį maistą turėtų valgyti jų vaikas. Tačiau problemų kyla tuomet, kai sprendimus dėl vaiko mitybos raciono tėvai priima vadovaudamiesi nepagrįstais ir dažnai net klaidinančiais mitais. Kokie jie sklando visuomenėje ir kaip jiems nepasiduoti, pasakoja gydytojas gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.

Idealizuota praeitis

Tuos, kurie tikisi sužinoti stebuklingą receptą ar dietą, V.Urbonas nuvilia ‒ tokių tiesiog nėra. Norintiesiems sveikai maitintis tenka gerai apgalvoti, kaip subalansuoti vaikų ir savo mitybą, o pavienių produktų, kurie padėtų išspręsti visas sveikatos problemas, nėra.

„Nuolat susiduriame su daugybe mitų, susijusių su įvairiomis ligomis, ypač nutukimu. Turbūt  dažniausiai pasitaikantis mitas, kad reikia valgyti tai, ką prieš šimtą ar du šimtus metų valgė mūsų senoliai: esą viskas, kas buvo praeityje, buvo natūralu, sveika, taigi ‒ labai gerai. Tačiau tai gali būti ir netiesa, juk tuomet niekas nedarė jokių tyrimų, susijusių su mityba. Kartais buvo pataikyta atsitiktinai, pavyzdžiui, sriuba sugalvota iš bado, o paskui kažkas paskelbė, kad tai yra labai sveika. Nesakau, kad nesveika, bet vien tai, kad tokį maistą valgė mūsų seneliai, dar nieko nereiškia“, – aiškina V.Urbonas.

Specialistas pripažįsta, kad šiais laikais dažnai pasitaikantis „sintetinis“ maistas išties nėra gerai, bet atkreipia dėmesį, kad anksčiau pasitaikydavo ir mirtinų apsinuodijimo atvejų, tad aklai idealizuoti praeities nereikėtų.

Rekomendacijos keičiasi

V.Urbonas atviras: mitybos mokslas sparčiai žengia į priekį, nuolat atliekami nauji, vis rimtesni moksliniai tyrimai, tad ir aukščiausio lygio profesionalams dažnai tenka persvarstyti iki tol turėtas žinias, atsižvelgti į naujausius mokslinius įrodymus. „Kai kurios rekomendacijos yra aiškesnės, pavyzdžiui, kai kalbame apie cukrų, angliavandenius ar riebalus. Į kitus klausimus, susijusius su vaisiais, daržovėmis, mėsa, kartais labai sudėtinga atsakyti“, ‒ neslepia jis.

Vienas iš sudėtingiausių klausimų kalbant apie maisto įtaką žmogaus sveikatai yra tai, kad poveikiui išvysti prireikia ilgo laiko tarpo. Be to, visuomet reikia įvertinti daugybę kitų papildomų veiksnių. „Pavyzdžiui, vadinamaisiais rusų laikais jau 3–4 mėnesių kūdikiams tėvai pradėdavo duoti varškės, mėsos, sulčių. Vėliau perėmėme vakariečių, kur tai pradeda daryti tik nuo 6–8 mėnesių, požiūrį. O dabar vėl gręžiamės atgal, siūlome pradėti taip maitinti nuo 4 mėnesių, nes pastebime, kad atidėliojant atsiranda labai daug alerginių reakcijų“, ‒ sako V.Urbonas. Mokslininkai iki šiol aiškinasi, ar uždelstas mažylių raciono papildymas minėtais produktais gali būti dažnesnių alergijų priežastis, ar tam didesnę įtaką padarė kiti veiksniai ir kokie jie gali būti.

Svarbesnis ‒ ilgalaikis poveikis

V.Urbonas tėvams pataria pernelyg nesibaiminti, jei vaikas retkarčiais suvalgys ir akivaizdžiai nesveiko maisto. Svarbiausia, kad to nebūtų daroma per dažnai. „Traškučiai, limonadas, greitasis maistas ‒ juk nėra taip, kad suvalgei ir numirei. Viskas priklauso nuo to, ar tokiu maistu nėra piktnaudžiaujama ‒ dažnai vartojamas nesveikas maistas tampa nuodu“, ‒ sako jis. O pediatro užduotis, V.Urbono nuomone, galvoti ne tik apie tai, kad vaikas neturėtų sveikatos problemų pirmuosius dešimt ar dvidešimt gyvenimo metų, bet ir rūpintis, kaip jis jausis praėjus trims ar penkiems dešimtmečiams. „Šiais laikais juk norime šimto metų sulaukti ir dar būti sveiki, po pasaulį keliauti ir į šokius nueiti, tad apie tai reikia galvoti jau nuo vaikystės“, ‒ šypsosi pašnekovas.

Beje, galvoti reikėtų ne tik apie patiekiamus produktus, bet ir apie tai, kokiuose induose ar pakuotėse jie pateikiami. „Atsiranda vis daugiau duomenų apie didelę neigiamą į maistą iš oro, dirvožemio patenkančių teršalų įtaką sveikatai. Kadangi tai būna ne staigūs apsinuodijimai, o sveikatai kenkiama pamažu, nedidelėmis dozėmis, tokią žalą sunkiau pastebėti. Man ne tiek baisu, kad kažkas suvalgo, pavyzdžiui, pašvinkusios mėsos, ir paskui labai blogai jaučiasi kelias dienas, o po jų visa tai pamiršta. Kur kas didesnį nerimą kelia sunkiau pastebimas ilgalaikis įvairių medžiagų poveikis imuninei sistemai, onkologinėms ligoms“, ‒ pasakoja jis.

Pasak V.Urbono, net popierius, į kurį įvyniojamas maistas greitojo maisto užkandinėse, gali būti žalingas sveikatai. „Nesvarbu, kad jūs jo nevalgote. Jis impregnuotas įvairiomis medžiagomis, kad nesušlaptų, o šios medžiagos patenka į maistą, vėliau ‒ į žmogaus organizmą. Ekologiškas turėtų būti tiek maistas, tiek indai“, ‒ pabrėžia ekspertas.