15min. nuotr.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, aštuntą dešimtį perkopęs vargonininkas profesorius Leopoldas Digrys įvertintas už vargonų mokyklos atgaivinimą ir plėtojimą. Ilgą laiką buvęs vienintelis vargonų specialybės dėstytojas, išugdęs daug vargonininkų, sako, kad pats jaunystėje pradėjęs studijuoti fortepijoną, vėliau vargonus pasirinko iš mandagumo.

Groti vargonais į Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią vargonininkas Leopoldas Digrys eina jau 25 metus. Sovietinės okupacijos laikotarpiu joje daugiau nei du dešimtmečius buvo ateizmo muziejus, o 1991-ųjų kovo 3-iąją bažnyčia buvo atšventinta. Kaip pasakoja L. Digrys, sužinojęs, kad kunigo Antano Saulaičio dėka iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyksta kompiuteriniai vargonai, jis dabar jau vyskupui Jonui Borutai pasiūlė po mišių sekmadieniais bažnyčioje rengti sakralinės muzikos pusvalandžius. Tais pačiais metais L. Digrio iniciatyva čia įkurtas religinės muzikos centras, kasmet surengiantis daugiau nei 60koncertų per metus.

„Susitarėme, kad tai darysime vienus metus, o šiemet balandžio 26 dieną bus 25 metai, kaip tuo užsiimu“, – atviravo vargonininkas.

Maskvos konservatorijoje Leopoldas Digrys mokėsi tiek fortepijono, tiek vargonų specialybę. Sako, kad vargonus pasirinko iš mandagumo, nes kai jam, fortepijono katedros studentui, dėstytojas, autoritetingas pianistas, pasiūlė pagroti vargonais, jis negalėjo atsisakyti. Taip vargonai tuomet tapo antrąja specialybe, tačiau, kai reikėjo rinktis tarp instrumentų, galiausiai pasirinko vargonus. Leopoldo Digrio pastangomis buvo atkurta vargonų specialybė, nuo 1960-ųjų jis 40 metų dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Profesorius surengė daugiau nei 2000 koncertų, įvertintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, vyriausybės kultūros ir meno premija, o nacionalinė kultūros ir meno premija jam skirta už vargonų mokyklos atgaivinimą ir plėtojimą. Vargonininko profesijoje, sako Digrys, reikalingiausios savybės – greita orientacija, ir mokėjimas maksimaliai susikaupti.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos Leopoldui Digriui, Birutei Žilytei, Dainiui Gavenoniui, Giedrai Radilavičiūtei, Vladui Urbanavičiui ir Algirdui Ambrazui bus įteiktos Vasario 16-ąją prezidentūroje.