LRT nuotr.

Kas tas berniukas, žvelgiantis iš šios nuotraukos? Kaip jis pateko ant scenos? Koks istorinis įvykis čia užfiksuotas? Kokią įtaką jis turėjo Lietuvos Atgimimui? Apie tai – šį šeštadienį 15.15 val. laidoje „Mes nugalėjom“ per LRT TELEVIZIJĄ.

Šios nuotraukos herojus – Laurynas Paškevičius. Tuomet jam buvo aštuoneri. Laurynas kartu su savo tėčiu Stasiu (beje, šios nuotraukos autoriumi) tą 1988 m. vasarą keliavo po visą Lietuvą. Aštuoni Lietuvos miestai, minios žmonių, susijaudinimas klausant Sąjūdžio atstovų kalbų, ašaros matant plevėsuojančias trispalves… Visa tai – 1988-ųjų „Roko maršas“ per Lietuvą.

Tėvas ir sūnus ne šiaip sau lydėjo „Roko maršą“. Stasys Paškevičius buvo atsakingas už techninės dalies organizavimą. Vyras atsimena, jog tai buvo itin nelengva užduotis tuometinėmis sąlygomis. Sunkiausia buvo gauti įvairių medžiagų ir technikos, kuri buvo reikalinga koncertams. „Problema buvo kaip gauti reikiamų medžiagų iš gamyklų, nes kaip jūs mokėsit? Grynais? Grynais negalime priimti iš gatvės, kas čia per organizacija, penkmečio planuose nėra numatyta…“– pokalbius su gamyklų atstovais prisimena Stasys.

Kitas „Roko maršo“ organizatorius – Gintautas Babravičius – atsimena, jog kartais koncertus bandydavo sužlugdyti ir vietiniai veikėjai, vis dar lojalūs Maskvai. Prieš koncertą Kaune kilo aršus ginčas su vietine valdžia, kuri pareiškė, jog jei mikrofonas bus įteiktas Sąjūdžio atstovui Arvydui Juozaičiui, tučtuojau bus išjungta elektra ir koncertas žlugs. „Pauzė ore pakibo. Tada atsiminiau 1972 m. Kauno įvykius ir pasakiau, kad į koncertą parduota apie 15 tūkstančių bilietų, o man užteks gerklės nuo scenos sušukti adresą, kuriuo tie visi žmonės turės nueiti ir paprašyti, kad elektra būtų įjungta”,– įtemptą derybų momentą atsimena G. Babravičius. Tokie jo žodžiai buvo veiksmingi – sovietinė Kauno valdžia palūžo ir sutiko, jog koncertas vyktų pagal iš anksto numatytą programą, su A. Juozaičio kalbomis.

A. Juozaitis, tuometinis Sąjūdžio atstovas, atsimena provincijos žmonių nuostabą pamačius trispalves vėliavas ir išgirdus drąsias kalbas. Filosofas prisimena koncerto Tauragėje metu matęs į devintą dešimtį įkopusią moterį, kuriai, akivaizdu, ne roko muzika buvo svarbi, o galimybė dar kartą išvysti jaunystėje matytą Lietuvos trispalvę. A. Juozaitis atsimena, kad „Roko maršo“ koncertuose nebuvo neblaivių žmonių. „Tai buvo tiesiog nepadoru“, – teigia jis.

O kaip „Roko maršą“ atsimena šios nuotraukos herojus L. Paškevičius? Kokį jam, vaikui, paliko įspūdį tai, kas vyko aplink? Kaip susiklostė jo gyvenimas? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus išgirsite, jei šeštadienį 15.15 val. įsijungsite LRT ir žiūrėsite „Mes nugalėjom“.