Šiemet sueina 225 metai, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karalius Stanislovas Augustas Vabalninkui pakartotinai suteikė miesto teises ir patvirtino herbą.

Iš Šiaulių rajono Naisių kaimo bendruomenės pasklidusi mažosios Lietuvos kultūros sostinės idėja jau tampa tradicija. Jos puoselėtojai ragina organizuoti išskirtinai blaivius renginius, kad žmonės iš širdies džiaugtųsi alkoholiu neužtemdytomis šventėmis.

Atsakinga misija

Šiemet mažosiomis kultūros sostinėmis tapo dešimt miestelių ir kaimų iš skirtingų regionų. Tokio įvertinimo sulaukė pelnė Labanoras (Švenčionių r.), Raudondvaris (Kauno r.), Palūšė (Ignalinos r.), Vabalninkas (Biržų r.), Priekulė (Klaipėdos r.), Gasčiūnai (Joniškio r.), Paežeriai (Vilkaviškio r.), Ukrinai (Mažeikių r.), Vilkyškiai (Pagėgių sav.) ir Punia (Alytaus r.). Iš viso Lietuvoje jau bus 21 vietovė, kuri į savo istoriją įrašė tokį pripažinimą. Pirmąja mažąja kultūros sostine 2015 m. buvo paskelbta Naisių gyvenvietė, garsėjanti kultūriniais renginiais.

Anot projekto „Mažosios Lietuvos kultūros sostinė“ koordinatorės Živilės Mediekšienės, kaimo bendruomenės noriai perima sumanymą dovanoti savo krašto gyventojams ir svečiams prasmingas ir blaivias šventes, visavertiškai džiaugtis nacionaline mūsų kultūra.

„Bendruomenės atsakingai imasi šios misijos, stengiasi sutelkti kuo daugiau gyventojų, pristato talentingus savo krašto žmones, tradicijas, taip pat į renginius kviečiasi šalyje ar net užsienyje garsių kraštiečių, žinomų artistų, menininkų. Mažosios kultūros sostinės regalijas pelniusios bendruomenės pradeda draugauti, dalijasi gerąja patirtimi“, – pasakojo Ž.Mediekšienė.

Pasak projekto koordinatorės, kultūros sklaidą per mažąsias sostines palaiko Kultūros ministerija, tačiau lėšų tam pernai neskyrė. Viliamasi, kad šiemet mažosios kultūros sostinės bus paremtos ir finansiškai.

Minės tris sukaktis

Į mažųjų kultūros sostinių sąrašą patekusios bendruomenės kruopščiai planuoja renginius, ieško rėmėjų. Biržų rajono Vabalninko seniūnijos seniūnė Lilija Vaitiekūnienė sakė, kad žinia apie miesteliui suteiktą titulą buvo netikėta. Paskelbti Vabalninką viena iš mažųjų kultūros sostinių rekomendavo Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga.

Šio miestelio bendruomenė yra labai aktyvi, čia verda įdomus kultūrinis gyvenimas, vyksta daug smagių švenčių ir turiningų renginių. „Žinoma, džiaugiamės, bet ir jaudinamės, nes turėsime įrodyti, kad esame verti tokio vardo. Vyks tradicinių renginių, tačiau bandysime sugalvoti ir ką nors nauja. Aišku, norint, kad šventės būtų įdomesnės ir įspūdingesnės, reikia daugiau pinigų“, – kalbėjo Vabalninko bendruomenės pirmininkė Dalia Strautinienė.

Vabalninkiečiai minės tris sukaktis. Šiemet sueina 225 metai, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karalius Stanislovas Augustas Vabalninkui pakartotinai suteikė miesto teises ir patvirtino herbą. Miesto centre stovinti bažnyčia taip pat minės 200 metų sukaktį, o bendruomenė 25-tą kartą rinksis į didžiąją krepšinio šventę, kuri paprastai vyksta per Žolinę. Miestelio gyventojai yra gatvės krepšinio aistruoliai, tad krepšinio turnyras, į kurį susirenka ir kraštiečiai iš užsienio, trunka net kelias dienas.

Sutelks bendras jėgas

Daugybės ežerų ir miškų apsuptas Labanoras taip pat paskelbtas mažąja Lietuvos kultūros sostine. Miestelio seniūnas Vincas Jusys pasakojo, kad prie įvairaus pobūdžio darbų organizuojant renginius prisidės visi: ir Labanoro regioninio parko administracija, ir amatų centro, ir parapijos namų atstovai, ir bendruomenės nariai.

Kiekvieną mėnesį Labanore numatyta surengti po renginį. Žinoma, visoms idėjoms įgyvendinti reikia nemažai pinigų, kurių, pasak V.Jusio, bus stengiamasi gauti iš rėmėjų. Pirmasis ranką ištiesė Seimo narys Ramūnas Karbauskis, skyręs 3 tūkst. eurų. Daug prisideda Švenčionių rajono savivaldybės meras Rimantas Klipčius.

Seniūnas pasakojo, kad pernai jau buvo pagaminti proginiai Labanoro medaliai, kuriuos parduodant tikimasi uždirbti šiek tiek lėšų. Beje, visiems rėmėjams labanoriškiai jau yra sukūrę suvenyrus – Gaidžio metų simbolį, patupdytą ant marmurinės plytutės, ant kurios užrašyta „Labanoras – mažoji Lietuvos kultūros sostinė”.

V.Jusys teigė, kad jų seniūnijos gyventojai šiais metais turės itin stipriai pasitempti, didelį dėmesį skirti aplinkos, miestelio erdvės tvarkymui. „Visems sumanymams įgyvendinti yra parašyti trys projektai. Jei pavyks juos įgyvendinti, miestelis turės visokeriopos naudos“, – akcentavo pašnekovas.

Rengs parodas, koncertus

Mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje Labanore ketinama surengti ne tik nemažai kultūrinių renginių, bet ir bus tvarkomos istoriškai atmintinos vietos, veiks keramikos, dailės ir kitos parodos. „Mūsų seniūnijoje yra daug meniškos sielos žmonių. Vieni čia leidžia tik vasaras, kiti kuria ištisus metus. Jeigu autoriai sutiks, jų darbus mielai eksponuosime, kad jais galėtų pasidžiaugti kuo daugiau žmonių“, – sumanymais pasidalijo V.Jusys.

Didžiausias dėmesys bus skiriamas Labanorinės šventei, kuri vyks rugsėjo 9 d. „Ši šventė švenčiama kiekvienais metais, ją vainikuoja gražūs, dideli renginiai, kurie prasideda antroje dienos pusėje. Šių metų šventė bus ypatinga ir vyks nuo pat ryto. Planuojame surengti net tris koncertus“, – pasakojo V.Jusys ir pridūrė, kad visų renginių datas bus galima rasti internete.

Vida Tavorienė, Jolita Žurauskienė