BNS nuotr.
Vykdami į svečią šalį ar naują vietovę dažniausiai naudojamės interaktyviais žemėlapiais arba navigacija. Šiandien sukurti žemėlapį paprasta, bet anksčiau jie buvo braižomi rankomis, o apdoroti apie vietovę surinktą informaciją prireikdavo net kelerių metų.
Viena iš šiandieninių technologijų – iš katapultos paleidžiamas bepilotis orlaivis, pakylantis į kelių šimtų metrų aukštį ir virš stebimos vietovės skrendantis pagal iš anksto nustatytą planą. Jis renka duomenis ir fotografuoja teritoriją. Vėliau informacija perduodama į kompiuterius ir surinktą medžiagą analizuoja specialistai. Remiantis šiais duomenimis, kuriami įvairiausi žemėlapiai. Pasak ekspertų, bepiločiai orlaiviai nėra vienintelis būdas gauti informaciją apie pokyčius žemės paviršiuje – žemėlapiams sudaryti taip pat naudojami palydovai, tradicinė aviacija, tačiau ne visuomet taip rinkti duomenis patogu.
„Palydovai yra riboti savo rezoliucija, iš aukštai mes negalime tikėtis jos didelės, ji yra skaičiuojama metrais. Tradicinė aviacija yra pakankamai brangi ir, kaip sakiau, kas trejus metus Lietuva yra „atnaujinama“, bet Lietuvoje yra tokių teritorijų, kurios kinta labai labai greitai. Sakykim, – urbanizuotos teritorijos, nauji kvartalai, aišku tai turi kuo greičiau atsidurti naujuose žemėlapiuose ir kad pasiektume tą atnaujinimo greitį, galima pasitelkti bepiločius orlaivius“, – pasakoja „GIS-Centro“ Erdvinių tyrimų ir technologijų skyriaus vedėjas dr. Kęstutis Papšys.
Tokios technologijos buvo naudojamos ne visuomet. Anksčiau informacija apie pasirinktą teritoriją buvo renkama matuojant atstumus tarp tam tikrų objektų, o žemėlapiai ant popieriaus braižomi ranka. Dar seniau, prieš mūsų erą, senosiose civilizacijose naudotos molio lentelės, papirusas, viduramžiais – pergamentas. Nors technologijos kito, žemėlapiuose dažniausiai buvo vaizduojama ta pati informacija.
Daugiau apie žemėlapių sudarymą – reportaže.
Loading ...
