"Plungės žinių" nuotr.

Ar ne lai­kas Plun­gei su­kur­ti dar vie­ną tu­ris­ti­nį marš­ru­tą ir ra­jo­no sve­čius vi­lio­ti nau­jais lan­ky­ti­nais ob­jek­tais? Tie­sa, tie ob­jek­tai bū­tų kiek ne­įpras­ti, ta­čiau pa­kan­ka­mai iš­kal­bin­gi. Die­vo sta­las, Ki­ni­jos lau­kas, Rau­dy­nas, Pa­klu­pi­nė… Kaip ma­no­te, kas tai?

Grei­čiau­siai dau­ge­lis pa­gal­vos, kad tai ge­og­ra­fi­niai ob­jek­tai – pi­lia­kal­niai, al­kos, eže­rai, šal­ti­niai ar pan. Ne. Tai – Plun­gės ra­jo­ne esan­čių… gat­vių pa­va­di­ni­mai.

Nie­ko ne­ste­bi­na įpras­ti pa­va­di­ni­mai: So­dų, Kle­vų, Slė­nio, Pu­šies, Auš­ros ir pan. Ta­čiau Plun­gės ra­jo­ne yra iš­ties ne­ma­žai gat­vių su įdo­miais, net keis­to­kais pa­va­di­ni­mais. Pa­vyz­džiui, ar ži­no­jo­te, kad Tauragės–Mažeikių plen­tas ties Že­mai­čių Kal­va­ri­ja va­di­na­mas Ge­le­žin­kal­nio gat­ve?

Žli­bi­niš­kių ir kai­mo sve­čių gal ir ne­ste­bi­na, kad gat­vė link ka­pi­nių va­di­na­ma tuo pa­čiu pa­va­di­ni­mu – Ka­pi­nių gat­ve. O jei lan­ky­si­tės Glau­džiuo­se, ko ge­ro, su­si­do­mė­si­te, ko­dėl vie­na jos gat­vių pa­va­din­ta… Rau­dy­no var­du. Ne­gi ten nuo se­no gy­ve­nan­tys žmo­nės tiek rau­da?

Įdomu, kas su­ga­lvo­jo Merg­va­gio gat­vės pa­va­di­ni­mą No­riš­kė­se? Gal se­no­vė­je ten gy­ve­no koks mer­gas vo­gęs že­mai­tis?

Visgi, ne­ma­žai gat­vių pa­va­di­ni­mų su­si­ję su ge­og­ra­fi­niais ar et­no­kul­tū­ri­niais ob­jek­tais. Štai prie Čer­nių kai­mo yra Čes­na­dau­bio gat­vė; iš Pla­te­lių pa­su­kę link Gin­ta­liš­kės, ra­si­te Avi­žo­kal­nio, Ša­tei­kių va­ka­ri­nė­je da­ly­je – Re­ket­kal­nio, Liep­lau­ka­lės kai­me – Ke­pur­kal­nio, Var­nai­čiuo­se – Die­vak­rės­lio, Stir­bai­čiuo­se – Bob­kal­nio gat­ves.

20170919_gatves1

Ko ge­ro, se­no­vė­je Jauz­daus­kiš­kių kai­mo te­ri­to­ri­jo­je bu­vo daug šeš­kų, ku­rie rink­da­vo prie vie­no šal­ti­nio, nes ten ga­li­te ras­ti Šeš­ko šal­ti­nio gat­vę.

Kai ku­rie gat­vių pa­va­di­ni­mai žy­mi veik­lą ar dar­bą: pa­vyz­džiui, Mi­la­šai­čiuo­se ra­si­te Ver­slo, Di­džiuo­siuo­se Mos­tai­čiuo­se – Grę­ži­nio, ša­lia Pa­uoš­nių kai­mo – Meis­te­rio, Gin­ta­liš­kė­je, pa­va­žia­vę į šiau­rę, – Avi­ka­lių gat­ves.

Ke­liau­sian­tys nuo Al­sė­džių link Tel­šių, ties Žvir­blai­čiais, ga­lės ap­lan­ky­ti be­veik vi­sus me­tų lai­kus: čia ra­si­te Pa­va­sa­rio, Va­sa­ros ir Ru­dens gat­ves. Tik Žie­mos gat­vės nė­ra. Gal dar at­si­ras?
Va­žiuo­jan­tys pro Glau­džius link Žli­bi­nų tur­būt ma­tė Pran­cū­zų ke­lio gat­vę. Pa­sa­ko­ja­ma, kad tuo ke­liu­ku kaž­ka­da pra­ėjo Na­po­le­o­no ar­mi­ja.

Tie, ku­rie va­žiuo­s se­nuo­ju ke­liu į Tel­šius, ties Kas­pa­riš­kės kai­mu pa­ste­bės Kai­my­nų gat­vę, ku­rio­je var­gu ar yra dau­giau nei… vie­na ar dvi tro­be­lės.

So­duo­se daug įpras­tų gat­vių pa­va­di­ni­mų. Esa­me įpra­tę prie Sly­vų, Vyš­nių, Obe­lų, Aro­ni­jų ir ki­to­kių su au­ga­lais su­si­ju­sių gat­vių. Ta­čiau ir čia ne­trūks­ta ori­gi­na­lių pa­va­di­ni­mų, pa­vyz­džiui, so­duo­se ties Kau­šė­nų kai­mu ga­li­te ap­lan­ky­ti Mar­so gat­vę…

Vil­kai­čių kai­me ra­si­te… Du­no­jaus gat­vę. Ži­no­ma, Du­no­jus ten ne­te­ka, o kaip tai su­si­ję su šios upės pa­va­di­ni­mu, ko ge­ro, te­ži­no vie­ti­niai.

Jei no­ri­te bent trum­pam pa­kliū­ti į Ame­ri­ką, va­žiuo­ki­te į Šar­ne­lę – čia ra­si­te dau­ge­lio lie­tu­vių iš­sva­jo­tos ša­lies gat­vę.

O Pa­uoš­nių kai­me ga­li­te ap­lan­ky­ti Ca­ro, Ede­no gat­ves; už „Cir­kle“ de­ga­li­nės yra Pra­mo­gų gat­vė. Tik abe­jo­ja­me, ar ten jū­sų lau­kia pra­mo­gos…

Ati­džiau pa­si­žval­gę po ra­jo­ną, ra­si­te ir dau­giau įdo­mių gat­vių pa­va­di­ni­mų. Pa­vyz­džiui, Kel­mi­jų gat­vę (iš Ša­tei­kių va­žiuo­da­mi link Ša­tei­kių Rū­dai­čių), Nad­ru­vos (pie­ti­nė­je Ša­tei­kių pu­sė­je), Pa­klu­pi­nės (tarp Vy­dei­kių kai­mo ir Mi­šės eže­ro), Šar­kių ke­lio (Jė­ru­bai­čiuo­se), Pa­stau­nin­ko, Šauk­lio (už Alek­san­dra­vo), Gai­di­nin­kų (Stir­bai­čiuo­se) ir ki­tų.

Ta­čiau be­ne ori­gi­na­liau­si gat­vių pa­va­di­ni­mai yra prie Ke­tu­ra­kių: Die­vo sta­lo, Ki­ni­jos lau­ko… Jei lan­ky­si­tės pas­ta­ro­jo­je, ne­si­ti­kė­ki­te su­tik­ti ki­nų ar pa­ma­ty­ti ry­žiais ap­sė­tų lau­kų. Ten – įpras­ti lie­tu­vio akiai vaiz­dai: kar­vės, nu­šie­nau­ti lau­kai, įpras­ti me­džiai ir so­dy­bos. Iš kur ki­lęs toks pa­va­di­ni­mas? Pa­sak Žli­bi­nų se­niū­nės Si­gu­tės Žei­mai­tie­nės, dar ko­lū­kio lai­kai žmo­nės tą vie­to­vę va­din­da­vę Ki­ni­jos lau­kais, tad vė­liau gat­vei duo­tas tas pa­va­di­ni­mas.

Die­vo sta­lo tuo pačiu pavadinimu gat­vė­je taip pat ne­ra­si­te. Ne­bent, pa­va­žia­vę ke­le­tą šim­tų met­rų, – me­džio­to­jų įreng­tą bokš­te­lį, o dar to­liau – lau­ki­nių gy­vū­nų šė­ryk­lą. Gal me­džio­to­jai rū­pi­na­si, kad ant Die­vo sta­lo ne­trūk­tų mais­to?..

Anot Žli­bi­nų se­niū­nės, šios gat­vės pa­va­di­ni­mas ki­lęs nuo ne­to­lie­se esan­čio Die­vo k­rės­lo ak­mens.

 

Pet­ras ŽILIUS