Scanpix nuotr.

Basomis einant per pievą, suvalgius pyrago su riešutais ar išgėrus vaistų, gali visai netikėtai ištikti alerginis, arba anafilaksinis, šokas. Jis gali tapti net mirties priežastimi. Tokia stipri ir žaibiška organizmo reakcija gali pažeisti širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo takų sistemas, odą.

Požymiai

Anafilaksinis (alerginis) šokas – ūmi gyvybei pavojinga sisteminė alerginė reakcija į pakartotinai patekusį alergeną, kuriam organizmas jau yra jautrus. Vaistininkės Audronės Levickienės teigimu, anafilaksinį šoką gali sukelti įvairios medžiagos: vabzdžių nuodai, žiedadulkės, tam tikri maisto produktai, vaistai ar netgi latekso medžiaga.

„Po kontakto su žinomu ar potencialiu alergenu reikėtų kurį laiką atidžiai stebėti savijautą. Anafilaksinio šoko simptomai paprastai pasireiškia iš karto po kontakto su alergizuojančia medžiaga, tačiau kartais jis ištinka ir po kelių valandų ar netgi dienų. Pirmieji alerginės reakcijos simptomai gali būti tik sloga, čiaudulys ir odos bėrimas. Tačiau netrukus pasireiškia ir daug stipresni ženklai“, – teigė vaistininkė. Anot A.Levickienės, sunerimti reikėtų tada, jei, susidūrus su alergenu, ima varginti stiprus odos paraudimas, patinimas, prasideda kosulys, o krūtinę suspaudžia aštrus skausmas. „Prasidėjus kvėpavimo takų spazmams, ištinus gerkloms, ligoniui ima trūkti oro, skauda krūtinę, galvą. Nukentėjusiajam taip pat gali ištinti lūpos, veidas, netgi vidaus organai (žarnų gleivinė, kvėpavimo takai), gali svaigti galva, kankinti pykinimas ir vėmimas. Alerginio šoko metu dažnai drastiškai nukrinta kraujospūdis ir iškyla sąmonės praradimo pavojus. Pastebėję šiuos požymius nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą“ – įspėjo vaistininkė.

Didžiausi alergenai

Pasak A.Levickienės, alergiškiems žmonėms reikėtų laikytis atokiau nuo vietų, prie kurių dūzgia jiems pavojingi vabzdžiai. „Anafilaksinis šokas dažniausiai dažniausiai ištinka įgėlus vapsvoms, širšėms, kamanėms ir bitėms. Todėl lankstu reikėtų apeiti žiedadulkes skleidžiančius augalus, žydinčias pievas ar saldžius vaisius nokinančius medžius. Čia tikrai bus sunku išvengti vabzdžių, kurių įgėlimas alergijų kamuojamam žmogui, geriausiu atveju, sukels odos sudirgimą, patinimą ar niežulį“, – patarė vaistininkė.

Esama ir maisto produktų, kurių suvalgius gali tekti kviesti medikus. Dažniausiai anafilaksinį šoką sukelia žemės riešutai, jūrų gėrybės, pienas, kiaušiniai, sojų produktai ir kviečiai.

Dar vienas dažnas alergenas – įvairūs medikamentai. Dažnai alerginis šokas ištinka leidžiant antibiotikus (ypač penicilino grupės), taip pat alerginę reakciją gali sukelti baltymų turintys vaistai (serumai, vakcinos, hormoniniai preparatai). Svarbu žinoti, kad ir mažos vaisto dozės gali sukelti sunkią organizmo reakciją. Todėl visuomet reikėtų atsakingai vertinti gydytojų klausimą skiriant vaistus, ar nesate pastebėję alerginių reakcijų kuriems nors vaistams.

Anafilaksinis šokas

Vaistininkės teigimu, ištikus anafilaksiniam šokui, svarbu išsiaiškinti, ar žmogus su savimi neturi vienkartinės adrenalino (epinefrino) injekcijos.

„Pirmoji pagalba alerginio šoko atveju – viena 0,1 proc. adrenalino tirpalo ampulė, leidžiama į raumenis. Jeigu ampulės nėra po ranka, pasidomėkite, ar nukentėjusysis neturi vaistų nuo alergijos. Būtų gerai suvartoti bent juos, kol atvyks greitoji medicinos pagalba“, – teigė A.Levickienė. Svarbu žinoti, kad po anafilaksinio šoko padidėja tikimybė jam pasikartoti. Vienam iš penkių anafilaksinį šoką patyrusių pacientų jis gali pasikartoti per artimiausias 12 valandų. Todėl atsigavus verta apsilankyti pas alergologą, ypač jei nesate tikras dėl alergeno, įjautrinusio organizmą. Išsiaiškinus, kokioms medžiagoms esate alergiškas, paskiriamas receptas adrenalino ampulėms. Jas visuomet reikėtų nešiotis su savimi. „Jei bent kartą patyrėte alerginį šoką, informuokite savo artimuosius, draugus ar kolegas, kaip jums padėti, kad, ištikus nelaimei, jie galėtų kuo greičiau suteikti pagalbą“, – ragino vaistininkė.

Pirmoji pagalba

Ištikus anafilaksiniam šokui, reaguoti reikia nedelsiant. Tik taip pavyks sumažinti jo žalą ir išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę.

Pirmiausia paskambinkite 112 ir praneškite apie įtariamą anafilaksinį šoką.

Jei žinote šoką sukėlusį alergeną, kuo skubiau pašalinkite jį iš patalpos.

Nukentėjusįjį paguldykite į horizontalią padėtį, šiek tiek pakelkite jo kojas.

Ligoniui skundžiantis pykinimu, paverskite jį ant šono, kad, pradėjęs vemti, neužspringtų. Numaukite jam nuo rankų visus žiedus, apyrankes ir laikrodžius, kad, prasidėjus tinimui, šie nesužeistų. Jei žmogus pradėjo dusti, o skubioji pagalba dar neatvažiavo, pradėkite gaivinti.

http://www.dalsa.lt/