Redakcijos archyvo nuotr.

Lietuvos žemdirbystės institute pirmieji bandymai išgauti bičių nuodus pasitelkiant stimuliavimą silpnais elektros srovės impulsais buvo pradėti 1965 m. Tuo metu Rusijoje ir kai kuriose kitose Sovietų Sąjungos respublikose jau buvo atliekami analogiški tyrimai, taip pat eksperimentuota gydant bičių nuodais bei iš jų pagamintais preparatais. Bičių nuodai, kurių cheminė sudėtis tuo metu dar nebuvo iki galo atskleista, sudomino ir kitus pasaulio mokslininkus.

Pasaulinėje rinkoje šio produkto kaina pakilo iki įspūdingų aukštumų. Vieną gramą bičių nuodų buvo galima parduoti už kelis šimtus dolerių Devintojo dešimtmečio pradžioje bitininkas Romas Bukauskas sukūrė ir užpatentavo metodą, kuris užtikrino daug spartesnę bičių nuodų gavybą, nedarant žalos bičių šeimai – iš šeimos tuomet buvo galima gauti net iki 10 g nuodų per sezoną. Tačiau kai lietuviai išėjo į pasaulinę rinką, produkto kaina pradėjo mažėti. Iš pradžių supirkėjai siūlė 40 JAV dolerių, paskui jau tik 14–20 dolerių už g.

Geriausiais metais Lietuvos bitininkai eksportuodavo iki 10 kg bičių nuodų. Jie buvo superkami ir Lietuvoje. Kauno farmacijos fabrike „Sanitas“ pradėtas gaminti, o Kauno klinikose išmėgintas bičių nuodų tepalas apitritas. Tačiau pakilimas truko vos dvejus trejus metus. Bičių nuodų rinka užgeso apie 1995 m. Kaina krito, kai mokslininkams pavyko ištyrus šio produkto sudėtį jį susintetinti.

Perspektyvūs įgėlimai

Nors mokslininkams pavyko susintetinti nuodų pakaitalą, kaunietis gydytojas Lukas Mackevičius gydymą bičių nuodais vadina menišku, subtiliu ir sako, kad dabar vyrauja nauji vėjai – naudojami ne susintetinti ar išdžiovinti nuodai, o leidžiama tiesiog gelti bitėms. Medikas nemažai metų paskyrė apiterapijai ir specializavosi būtent gydymo bičių nuodais srityje. Kelias bičių šeimas laikantis gydytojas šių vabzdžių įgėlimais gydė artrozę, sąnarių ataugas, kai kurias kitas ligas. Tačiau saviveikla yra itin pavojinga. Jei bitė įgelia į apatinį žandikaulį, sutinsta ausis, jei į nosies galą – ausis, į smakrą – kakta. Todėl, pasak L.Mackevičiaus, reikia turėti žinių apie nervų sistemą, kraujagysles, limfotaką..

. Infotekstas 3

Kuo ypatingi bičių nuodai

• Bičių nuodai – vienas seniausių liaudies vartojamų vaistų. Jais gydė jau Hipokratas (460–377 m. iki Kristaus). Naujaisiais laikais medikai bičių produktais pradėjo domėtis XIX a. antroje pusėje;
• Jau antrą gyvenimo dieną bitės nuodų maišelyje yra 0,04 mg, o suaugusios – 0,3–0,8 mg nuodų. Jų kiekis keičiasi priklausomai nuo bitės amžiaus ir metų laiko;
• Nepakenkiant bičių vystymuisi ir produktyvumui, per sezoną iš bičių šeimos galima surinkti 1–2 g nuodų.
• Bičių nuodai – bespalvis, skaidrus, aštraus kvapo, kartus, greit garuojantis bičių geluonies nuodų liaukos sekretas. Jame daug sausųjų medžiagų: organinių rūgščių ir retesnių junginių: histamino (lemia skausmą, tinimą ir odos peršėjimą įgėlus bitei), melitino (lemia antibakterinį veikimą, slopina uždegimą, skatina imuninius organizmo procesus), apamino (gydo uždegimus), fosfolipazės (būdingos toksinės ir alerginės savybės), hialuronidazė (padeda geriau prasiskverbti bičių nuodų veikliosioms medžiagoms per odą, turi reikšmės gydant pažeistą jungiamąjį audinį), netoksiškų baltymų (turi uždegimo slopinamąjį poveikį) ir kt.