P. Lileikio nuotr.

Lietuvoje jauniems žmonėms pasinaudoti ES parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ne visada taip paprasta, kaip deklaruoja valdininkai, ypač jei paramos prašoma bitininkystės ūkiui: jam taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir augalininkystės ar gyvulininkystės ūkiui ir neatsižvelgiama į specifiką.

Suskilusi gelda

Specializuotų ūkių savininkams sudėtinga „įtilpti“ į standartinius, taikomus visiems ir nuolat kintančius, reikalavimus. Taip iš Utenos rajone bitininkaujančios Eimantos Skardžiuvienės sumanymo pasinaudoti ES parama jaunajam ūkininkui išėjo didelis šnipštas. Nors abu su vyru, taip pat bitininku Edgaru svajojo, kad ES parama padės ne tik mechanizuoti ūkį – įsigyti technikos aviliams pervežti, kad jų nereikėtų kiloti rankomis, bet ir tvirčiau atsistoti ant kojų.
„Norėjome gauti paramą, bet atsidūrėme užribyje. Kai tik atsirado programa, pagal kurią remiamas jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, pirmais metais pareiškėjui skyrė iki 60 tūkst. eurų. Pernai, kai atrankai reikėjo teikti paraiškas, to padaryti negalėjau, nes tada neturėjau 5 hektarų dirbamos žemės, kuri bitininkams beveik nereikalinga, ir diplomas netiko, nors turiu aukštąjį buhalterinį išsilavinimą“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo E.Skardžiuvienė.
Ji neslėpė, kad sužinojusi, kurių kriterijų neatitinka, kad galėtų pretenduoti į paramą jauniesiems ūkininkams, tuoj pat įsigijo sodybą su žemės sklypu, kurį išsidirbo ir pavertė dirbama žeme, taip pat Ukmergėje baigė ūkininkų pagrindų kursus – mokėsi prižiūrėti ir melžti karves, auginti kitus gyvūnus, laukų dirbimo pagrindų. Tik apie bites – beveik nė žodžio. Bet tai – nesvarbu. Kur kas svarbiau turėti rankose kursų baigimo pažymėjimą.

Patarė palaukti

„Dėjome daug pastangų, planavome pirkti traktorių, krautuvą, kad ne rankomis reikėtų nešioti, o krautuvu krauti avilius. Manėme, kad tada daugiau ūkininkų bus laimingesnių, ir man bus gerai. Bet kai taip padarė, tai baisu“, – apie dužusias viltis pasakojo bitininkė.
Pernai gruodį per papildomą paraiškų teikimo etapą, surinkusi visus reikiamus dokumentus, E.Skardžiuvienė jau ketino teikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Bet paaiškėjo, kad pretendentų labai daug, o pinigų mažai, todėl mažai tikėtina, kad jie gaus paramą. Net ir konsultantė patarė luktelėti šių metų, kai pinigų užteks. Deja, šį pavasarį, atėjus laikui teikti paraiškas, moteris išsiaiškino, jog jai, jaunajai ūkininkei, apie paramą nė nesvajoti. Mat nuo šių metų pasikeitė teikimo taisyklės: ne tik sumažintas paramos dydis, bet ir atsirado reikalavimas per trejus metus ūkį išplėsti.
„Viena bičių šeima įkainota maždaug 55 eurais. Mums reikėtų per metus ūkį išplėsti beveik 300 bičių šeimų ir taip per 3 metus bitynas išaugtų vos ne iki tūkstančio. Tokių bitynų visoje Lietuvoje tėra gal tik keletas, žmonės juos kūrė visą gyvenimą, o čia jaunasis ūkininkas per kelerius metus turi pasiekti tokius rodiklius“, – keliamais reikalavimais stebėjosi E.Skardžiuvienė, dabar turinti 48 bičių šeimas.

Kiti keliai

ES paramos konsultacijas Utenoje teikiančios bendrovės vadovas Tadas Ivaškevičius „Valstiečių laikraščiui“ minėjo, kad jaunųjų bitininkų paramos programa žmonės domisi, bet kol kas nė vienas projektas nebuvo parengtas. „Sudėtingos sąlygos – reikia laikyti labai daug avilių, kad ūkis būtų traktuojamas kaip rimtas ūkis“, – sakė jis.
„Valstiečių laikraščio“ kalbinta Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė pripažino, kad bitininkams pasinaudoti parama, skiriama jauniesiems ūkininkams, gana sudėtinga. Paprasčiau kreiptis paramos pagal specialiai bitininkams skirtas programas. Pasinaudodami ja, bitininkai gauna paramą aviliams, jų vežiojimo technikai, cukrui įsigyti.
„Bitės priskirtos gyvulininkystės sričiai. Tad jei jaunieji bitininkai parodytų, kad daugiau kaip 50 proc. jų ūkio pajamų sudaro pajamos iš bitininkystės, jie galėtų pretenduoti į bendrąją bitininkystės paramą. Tie ūkininkai, kurie įsipareigojo nemažinti produkcijos pajamų iš gyvulininkystės, atranką paramai gauti perėjo“, – tikino L.Grygelaitienė ir pridūrė, kad pasinaudoti jaunojo ūkininko paramos programa bitininkams realiai labai sunku – reikia įsipareigoti labai išplėsti savo bityną, kas sunkiai įgyvendinama.
Pasak L.Grygelaitienės, šiemet paramos suma sumažinta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimu, kad ja pasinaudotų daugiau žmonių. Palyginusi praėjusiais metais galiojusias paramos taisykles su galiojančiomis šiais metais, ji teigė, kad jos labai mažai pasikeitė. Išliko tie patys prioritetai, tik keitėsi skiriamos maksimalios paramos dydis – jis sumažintas.

Atskira parama

Vilkaviškio rajono bitininkų draugijos pirmininkas Sigitas Jašinskas „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad šiame krašte buvo jaunųjų bitininkų, norėjusių pasinaudoti jauniesiems ūkininkams įsikūrimui skiriama parama, ir jie ją gavo, nes „spėjo į traukinį“ ir paraiškas teikė, kol galiojo paprastesnės taisyklės.
„Jei deklaruojamų bičių skaičius atitiko reikalaujamą sąlyginių galvijų skaičių, reikėjo tik užpildyti keletą paraiškos lapų ir parama buvo skirta“, – teigė Vilkaviškio rajono bičių augintojų organizacijos vadovas ir priminė, kad pirmenybė teikiama jauniesiems (iki 40 metų) bitininkams, kurie vertinant paraišką papildomai gauna 5 balus.
Pasak S.Jašinsko, kiti bitininkai naudojosi smulkesne parama. Turintieji iki 19 bičių šeimų galėjo gauti paramą aviliams arba avilių dalims. Turintieji 20–30 bičių šeimų galėjo gauti paramą medsukiui, atakiavimo įrangai įsigyti. O išplėtusieji bityną iki 31 ir daugiau avilių galėjo gauti paramą priekabai, skirtai aviliams į ganyklas pervežti, įsigyti. Paramos suteikimo galimybes lemia bičių šeimų skaičius arba tai, ar bitininkas anksčiau buvo gavęs ES paramą. „Jei paramos esi sulaukęs anksčiau, pirmenybė teikiama tam bitininkui, kuris jos nėra gavęs, nes paramos kiekiai riboti“, – paaiškino S.Jašinskas.

Jaunieji ūkininkai neignoruojami

Inga Miknevičiūtė, ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistė

Pagal paramos jauniesiems ūkininkams įsikurti taisykles reikalavimas nuosavybės teise turėti ne mažiau kaip 5 ha žemės ūkio naudmenų buvo ir yra tik vienas iš pirmumo kriterijų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad minimalios ūkininkavimo pradmenų mokymo programos pateikiant paraišką paramai gauti galima būti ir nebaigus, tačiau privaloma ją išklausyti iki paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti pateikimo dienos.
Pagal 2016 m. galiojančias taisykles parama negali viršyti 40 tūkst. eurų. Paramos sąlygos taikomos bendrai visiems sektoriams, neišskiriant kurios nors šakos. Tad parama gali būti skiriama jaunesniems nei 40 metų ūkininkams, pirmą kartą įsikuriantiems žemės ūkio valdoje ir ūkyje, kurie turi būti registruoti ūkininko vardu ne anksčiau kaip prieš vienus metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos. Planuojamo įkurti ūkio potencialus ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija, turi būti ne mažesnis nei 8 tūkst. eurų, tačiau ne didesnis kaip 70 tūkst. eurų. Planuojama veikla turi būti vykdoma visu verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu. Jaunojo ūkininko verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėnesius nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo, o per 18 mėnesių nuo įsikūrimo dienos jaunasis ūkininkas turi tapti aktyviu ūkininku.

Parama bitininkams – netolimoje ateityje

Giedrė Tamkuvienė, ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus patarėja

Bitininkai paramą gauna pagal trejų metų bitininkystės sektoriaus rėmimo programas. Iki 2016 m. pabaigos paraiškos paramai gauti surinktos ir pinigai paskirstyti gavėjams. Artimiausiu metu turi būti pritarta ateinančių trejų metų bitininkystės programai, kuri bus tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu.
Norint išvengti dvigubo bitininkystės programų finansavimo, pareiškėjui parama neskiriama, jei jis yra patvirtintas kaip paramos gavėjas ir gauna paramą iš ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimo programos.