Rukloje gyvena 2 500 žmonių, per dieną čia užsuka tris kartus daugiau lankytojų, kurie naudojasi gyvenvietės infrastruktūra. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Rukla yra vos už dešimties kilometrų nuo Jonavos. Nedideliame miestelyje glaudžiasi vietos gyventojai, pabėgėliai, Lietuvos kariuomenės ir NATO kariai. Čia dažnai užsuka aukšto rango pareigūnai, garbingi svečiai ir kiti lankytojai. Kaip šis miestelis reprezentuoja Lietuvą, nereikia nė klausti. Kol kas Rukla nėra patraukli, joje iki galo neišvystyta infrastruktūra. Miestelėnai viliasi, kad naujoji Vyriausybė miesteliui skirs deramą dėmesį.

Uždaras miestelis

1930 metais Rukloje buvo įkurta Lietuvos kariuomenės stovykla, o sovietmečiu – didžiausia mūsų krašte SSRS armijos bazė – čia dislokuota tankų brigada, pėstininkų batalionas ir aviacijos dalinys. Miestelyje veikė karių, kurie buvo ruošiami tarnybai Afganistane, mokymo centras.

Tarybiniais metais Ruklai buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Joje vienas po kito dygo daugiabučiai, kuriuose gyveno sovietų karininkų šeimos. Miestelis buvo uždaras, į jį civiliai žmonės patekti negalėjo.

Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis sakė, kad sovietų armijai pasitraukus iš miestelio tuometinė valdžia neišsprendė pastatų ir teritorijos urbanizavimo klausimo. Todėl dalis pastatų pateko į privačias rankas, dalį daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose esančių butų perėmė savivaldybė. Pastarieji iki šiol yra didžiausia miestelio rakštis. „Butai buvo skirti socialiniams būstams. Juose gyvena socialiai remtinos ir socialinės rizikos šeimos. Aišku, tarp jų yra ir puikių žmonių, bet dauguma daro daug žalos ne tik miestelio įvaizdžiui, bet ir viešajai tvarkai“, – susiklosčiusią padėtį apibūdino seniūnas.

Ruklą garsina Lietuvos kariuomenė. Čia dislokuoti net keturi kariniai daliniai, sudarantys Ruklos įgulą. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Ruklą garsina Lietuvos kariuomenė. Čia dislokuoti net keturi kariniai daliniai, sudarantys Ruklos įgulą. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Reikia lėšų

Miestelyje yra nemažai apleistų daugiabučių ir niekam nereikalingų statinių, virtusių tiesiog griuvėsiais. G.Jasiulionis sakė, kad Rukloje yra renovuoti 4 daugiabučiai namai, taip pat į vieną daugiafunkcį centrą sujungti darželis ir mokykla. Šalia seniūnijos įrengtas modernus sporto aikštynas su aktyvaus vaikų poilsio parku. Tačiau, pasak seniūno, yra ir nebaigtų tvarkyti objektų. Miestelio centrinė dalis ir pakraščiai prašyte prašose atnaujinimo darbų, nesutvarkyta infrastruktūra ir poilsio zonos.

„Žinoma, Rukla – provincija, bet mes norime turėti ir parkų, ir skverų. Deja, nėra lėšų šioms svajonėms įgyvendinti “, – liūdnai kalbėjo G.Jasiulionis. Pasak jo, Ruklos strateginis planas buvo paruoštas daugiau nei prieš dešimtmetį, bet jis taip ir nebuvo įgyvendintas iki galo. Seniūnija yra parengusi dviračių takų miestelyje bei kitus projektus, kuriuos planuojama įgyvendinti pasinaudojant Europos Sąjungos parama.

Paklaustas, ar prie Ruklos gerovės didinimo prisideda Vyriausybė, pasitelkdama vidinius resursus, G.Jasiulionis sakė, kad būtent šalies valdžios dėmesio ir pasigendama. „Džiugu, kad tvarkomi ir puoselėjami kariniai objektai, Pabėgėlių priėmimo centras, tačiau investicijų reikia ir civiliniams objektams. Juk miestelyje gyvena 2 500 žmonių, per dieną čia užsuka tris kartus daugiau lankytojų, kurie naudojasi gyvenvietės infrastruktūra“, – pabrėžė seniūnas.

Sporto aistruoliai mėgsta vasaros naktinius renginius, ypač krepšinio turnyrus. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Sporto aistruoliai mėgsta vasaros naktinius renginius, ypač krepšinio turnyrus. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Bažnyčia – kultūros namuose

Buvusioje SSRS armijos bazės teritorijoje nebuvo ir negalėjo būti maldos namų. Todėl rukliečių Šv. Dvasios parapijos bažnyčia (koplyčia) buvo įrengta kultūros namų patalpose. Ketvirtadieniais ir sekmadieniais čia vyksta šv. Mišios. Jos rengiamos ir Ruklos mokomojo pulko salėje.

Seniūnas viliasi, kad ateityje miestelio tikintieji turės bažnyčią. Jai statyti jau yra numatytas žemės sklypas ir sudarytas detalusis planas. Ruklos Šv. Dvasios parapijai nuo 2001-ųjų vadovauja teologijos mokslų daktaras kunigas Arnoldas Valkauskas, kuris yra ir Ruklos įgulos karo kapelionas, majoras. A.Valkauskas Lietuvoje gerai žinomas ne tik kaip dvasininkas, bet ir kaip egzorcistas, todėl jo aukojamos šv. Mišios į bažnyčią pritraukia nemažai Jonavos ir kitų rajonų tikinčiųjų. Kunigo dėka šalia centro „Caritas“ buvo įsteigta valgykla. „Carito“ vadovė Virginija Noreikienė teigė, kad joje kasdien pamaitinama apie 100 vaikų ir beveik pusė tiek suaugusiųjų. Valgyklą remia ne tik parapijos kunigas A.Valkauskas, bet ir kai kurie Jonavos rajone gyvenantys verslininkai.

Ruklos Šv. Dvasios parapijai nuo 2001-ųjų vadovauja teologijos mokslų daktaras, kunigas Arnoldas Valkauskas, Ruklos įgulos karo kapelionas, majoras. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Ruklos Šv. Dvasios parapijai nuo 2001-ųjų vadovauja teologijos mokslų daktaras, kunigas Arnoldas Valkauskas, Ruklos įgulos karo kapelionas, majoras. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Kariniai daliniai

Ruklą garsina Lietuvos kariuomenė. Čia dislokuoti Ruklos karinę įgulą sudarantys du mokomieji kariniai vienetai – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas ir Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras – bei didžioji dalis Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ – štabas ir trys iš keturių batalionų: Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotieji pėstininkų.

J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Rukloje kiekvienais metais organizuojami renginiai, skirti kariuomenės ir visuomenės vienybei stiprinti. Jų metu demonstruojama ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių technika, vyksta krepšinio turnyrai, įvairios karinės atrakcijos vaikams ir suaugusiesiems, koncertai. Šiais metais Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono rikiuotės aikštėje koncertavo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos jungtinis bigbendas (vadovas Eugenijus Vedeckas).

Ruklos įguloje jau keletą metų dislokuotas ir besirotuojantis JAV Sausumos pajėgų kuopos (apie 120 karių) karinis padalinys. Šių metų sausio pabaigoje miestelyje pradėta dislokuoti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė. Į ją pirmieji atvyko kovinei grupei vadovaujančios Vokietijos kariai. Prie kovinės grupės jau yra prisijungę Belgijos, Nyderlandų kariai, gegužę atvyksta ir kariai iš Norvegijos. Prieš savaitę Rukloje drauge su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite NATO batalione lankėsi Belgijos karalius Philippe`as.

Nato karių bataliono karininkas ryšiams su visuomene Oliveris Stollbergas su seniūnu G.Jasiulioniu aptarė karių, kurie svečiuojasi Lietuvoje, laisvalaikio bei kitas bendradarbiavimo galimybes. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Nato karių bataliono karininkas ryšiams su visuomene Oliveris Stollbergas su seniūnu G.Jasiulioniu aptarė karių, kurie svečiuojasi Lietuvoje, laisvalaikio bei kitas bendradarbiavimo galimybes. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Pabėgėlių centras

Rukloje įkurtas Pabėgėlių priėmimo centras. Jame pastaraisiais metais glaudžiasi įvairių tautybių žmonės. Daugiausia pabėgėlių – iš Sirijos, nemaža dalis – iš Ukrainos. Kalbėdamas apie pabėgėlius G.Jasiulionis pasakojo, kad prieš 20 metų, kai didžiąją dalį pabėgėlių sudarė čečėnai, tarp atvykėlių ir vietos gyventojų neretai kildavo konfliktų. Vėliau jų pasitaikydavo rečiau, tačiau pernai Rukla vėl skambėjo vienu po kito kilusiais incidentais tarp pabėgėlių ir vietinių.

„Pabėgėliams Lietuva – tarpinė stotelė, siekiant patekti į kitas šalis. Todėl būdami čia jie neretai prisigalvoja tariamų incidentų ir konfliktų, siekdami įrodyti, kad mūsų šalyje jų niekas nemyli ir nevertina, ir tuo pasinaudodami išvykti“, – pastebėjimus išsakė Ruklos seniūnas ir pridūrė, kad tie pabėgėliai, kurie nori integruotis, noriai bendrauja su miestelio gyventojais, sportuoja.

Tradicinėje Grybų šventėje vyksta grybų čempionatas. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Tradicinėje Grybų šventėje vyksta grybų čempionatas. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Tradicinės šventės

Rukliečiai turi savų tradicinių švenčių, į kurias susirenka nemažai svečių. Rudenį čia vyksta Grybų šventė, kurią rengia Ruklos bendruomenė „Ruklietis“ ir seniūnija. Šios šventės simbolis – baravykas. Todėl neatsitiktinai jos dalyviai grybų čempionate stengiasi pririnkti kuo daugiau baravykų. Praėjusiais metais daugiausia grybų, net 170, surinko Jonavos miestelio gyventojas.

Taip pat sporto aistruolių mėgstami vasaros naktiniai renginiai – naktinis krepšinio turnyras ir lauko teniso turnyras. Juose dalyvauja ne tik Ruklos, bet ir kitų seniūnijų gyventojai. Šie turnyrai vyksta miestelyje esančiame sporto aikštyne ir sulaukia gausaus būrio žiūrovų.

Rukliečiai turi savų tradicinių švenčių, į kurias susirenka nemažai svečių. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos

Rukliečiai turi savų tradicinių švenčių, į kurias susirenka nemažai svečių. J. Žurauskienės , K. Putelio ir G. Jasiulionio nuotraukos