Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčia. R. Kazakevičienės nuotr.

Lazdijų rajone, Sūduvos aukštumoje, prie vaizdingo piliakalnio prisiglaudusi Rudamina šiandien prašalaičių akis traukia baigiama restauruoti bažnyčia. Čia taip pat nuoširdžiai puoselėjimas kultūros paveldas.

Plečia amatų centrą

Gerus poslinkius Rudaminoje stebintis Lazdijų seniūnas Sigitas Arbačiauskas pasidžiaugė Rudaminos tradicinių amatų centro veikla. Prieš dvejus metus atidarytam centrui nedideliame pastate jau ankštoka – žadama jam perleisti dar ir buvusios Rudaminos pagrindinės mokyklos tuščias patalpas.

„Rudaminos krašte yra daug kūrybingų, tautinį paveldą puoselėjančių žmonių. Per dvejus metus amatų centrą aplankė ir įvairiose edukacinėse programose dalyvavo didelis būrys lankytojų ne tik iš Lazdijų rajono, bet ir Vilkaviškio, Alytaus, Druskininkų, Kauno. Buvo svečių iš Gruzijos, Rumunijos, Italijos. Kepėme duoną, pyragus, kūčiukus, vėlėme vilną, o mūsų veiklos „vinimi“ tapo keramikos dirbiniai“, – pasakojo Rudaminos tradicinių amatų centro kultūrinės veiklos administratorė Irma Gurevičienė.

Keramikos paslaptis būrelio „Molinukas“ nariams prie degimo krosnies ir žiedimo staklių perduoda keramikė Rita Gegužienė. Į šią veiklą įsitraukę per 30 įvairaus amžiaus Rudaminos ir aplinkinių kaimų žmonių. Keramikos studijoje iš molio sukurti dirbiniai pasklido po Lietuvą, iškeliavo į Lenkiją, Gruziją, Ukrainą.

I.Gurevičienės teigimu, Rudaminos tradicinių amatų centre populiariausi keramikos užsiėmimai. R. Kazakevičienės nuotr.

Ateityje Rudaminoje planuojama įrengti kulinariniam paveldui pristatyti skirtas patalpas. Jose bus organizuojami edukaciniai užsiėmimai didesnėms grupėms. Žmonės pageidauja, kad ateityje būtų rasta vietos ir siuvyklėlei.

Įkurtuvių nuotaikos

Rudaminos seniūnaitis Vytautas Valukonis prasitarė, kad šis ruduo miesteliui išskirtinis. Statybininkai jau baigia restauruoti istorinį XVIII a. statytos Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios fasadą. Bažnyčios atnaujinimo darbus finansavo vietinis parapijietis. Seniūno S.Arbačiausko nuomone, Rudaminos maldos namai nepelnytai buvo primiršti ir apleisti.

Atnaujinimo darbai vyksta ir Rudaminos gyventojų sodybose. Rudaminai nuo kolūkio laikų atitekęs vandens bokštas jau pasenęs. Buvo planuota į miestelio gyventojų namus atvesti ir vandentiekio bei kanalizacijos linijas, bet darbus teko atidėti, nes ES lėšos nukeliavo į kitą Dzūkijos miestelį, kuriame didesnės darbų apimtys.

Amatų centre vaikams rengiama edukacinė programa „Duonos kelias“.

Daugėja tuščių namų

Iš Rudaminos nemažai darbingo amžiaus žmonių važinėja dirbti į Lazdijus, Kalvariją, Marijampolę. Pačioje Rudaminoje, kaip ir kituose pasienio miesteliuose, darbo ne per daugiausia. Vyrauja labiau agrarinis verslas, nors žemdirbystė nėra labai išvystyta. Aplinkui Rudaminą žmonės kuria pagalbinius ūkelius ir vietoj kiaulių augina avis. Šiame krašte žemės prastesnės negu Vidurio Lietuvoje, tačiau avims auginti tinkamos. Kadangi jų nemažai užaugina, dėl perprodukcijos sudėtingiau realizuoti.

Stambesnių ūkininkų Rudaminoje mažai, bet gyvenančiųjų iš žemės ūkio netrūksta. Šiuo metu Rudaminoje gyvena apie 300 gyventojų, iš jų oficialių bedarbių nedaug. „Dauguma tokių, kuriems dar kažkiek likę iki pensijos“, – kalbėjo Rudaminos seniūnaitis V.Valukonis.

„Kiek čia mūsų kaime beliko… Aš nelabai nedrūta, kita draugė irgi tokia pat, labai sunkiai vaikšto. Kaimynė išvažiavo dirbti į Vokietiją – stovi tušti namai. Kitas kaimynas numirė, o vaikai gyvena Lazdijuose“, – pasakojo viena seniausių Rudaminos gyventojų 87 metų Julija Marcinkevičienė.

Piliakalnio papėdėje pusę amžiaus gyvenanti 87 metų J.Marcinkevičienė turistus ir piliakalnį stebi pro savo namų langus. R. Kazakevičienės nuotr.

Beveik nematyti ir jaunų žmonių. Jie iškeliavo į įvairius kraštus laimės ieškoti. „Yra pas mus kuo laisvalaikiu užsiimti, tik greitai neliks kam užsiiminėti“, – apgailestavo seniūnaitis.

Rūpinasi praeitimi

Pasak Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete vadybos ir verslo administravimo studijas baigusios I.Gurevičienės, žmogus be kūrybos kaip medis be lapų.
Gali būti, kad kūrybingumą ji paveldėjo iš savo močiutės Marytės Bronislavos Vaitulionienės, vienos iš kažkada čia gyvavusio teatro „Sodžius“ įkūrėjų. Su vietos vaidintojais ji pastatė ne vieną spektaklį.

„Miestelis man labai brangus – čia gyveno penkios mano šeimos kartos. Su močiute vakarais mėgstame pasivaikščioti po miestelį. Klausydama jos pasakojimų, aš tarsi nukeliauju į tuos laikus. Ji parodė, kur buvo žydų parduotuvė, kur jie meldėsi, nemažai istorijų išgirdau apie Rudaminos dvarą, jo istoriją. Čia gyvenusiems ponams mano proprosenelė tarnavo. Dar ir dabar išlikęs prie dvaro parkas su trimis tvenkiniais. Sakoma, kad vieno dugnas buvo ąžuolo lentomis grįstas“, – pasakojo I.Gurevičienė.

Legenda byloja, kad Rudaminos miestelio pavadinimas kilo nuo pono dukros vardo – Mina. Jos plaukai buvo rudi, gražūs, kaip auksas spindėjo saulėje. Žmonės labai ja gėrėjosi, vadino Ruda Mina, nuo to ir kilo miestelio pavadinimas Rudamina.

Rudaminiečiai ypač didžiuojasi kaimynystėje stūksančiu piliakalniu. Jau tapo gražia tradicija Valstybės dieną, liepos 6-ąją, ant Rudaminos piliakalnio giedoti Lietuvos valstybės himną. Visi giedotojai registruojami specialioje knygoje, kad po daugelio metų vaikai ar anūkai galėtų pamatyti, kuriais metais Lietuvos valstybės himną giedojo jo senelis ar senelė.

Rudaminiečių pasididžiavimas – jotvingių laikus menantis piliakalnis. R. Kazakevičienės nuotr.

Šalia piliakalnio daugiau kaip 50 metų gyvenanti J.Marcinkevičienė pasakojo, kad ne tik Mindauginės pritraukia ant piliakalnio būrius žmonių, bet ir Joninės. Nors vasaromis ir šiaip netrūksta atvykstančiųjų. „Važiuoja ir važiuoja tokie dviaukščiai autobusai, o iš jų išlipa užsieniečiai“, – džiaugėsi senolė.

Tiesa, piliakalnis dar nėra toks populiarus, kaip norėtų vietos bendruomenė. Jei būtų gausiau lankytojų, tada būtų galima šalia piliakalnio atidaryti nedidelę maitinimo užeigėlę, kurioje būtų siūloma tautinės virtuvės patiekalų. Mat dabar atvažiavę turistai įkopia į piliakalnį, pasigroži apylinkėmis, nusifotografuoja ir išvažiuoja. Tad ši verslo idėja paliekama ateičiai, kai ir pati Lietuva,ir Rudamina taps turtingesnės.