Miestelis, kuriame ąžuolą sodino A.Smetona

Autorės nuotr.

Siesikai – nuošaliausias Ukmergės miestelis, į kurį tikrai verta užsukti. Šio krašto gyventojai didžiuojasi prezidento Antano Smetonos sodintu ąžuolu, jam pastatyta skulptūra, kitais žymiais objektais bei šviesuoliais.

Gražinasi ir švenčia

Įvažiavus į pagrindinę Siesikų gatvę žvilgsnį patraukia elektros stulpai, išpuošti spalvingais tautiškais raštais, įvairiais gyvūnais, geometrinėmis figūromis. Šią netradicinę akciją siesikiečiai surengė praėjusiais metais, kai talkos „Darom 2015“ metu tokią iniciatyvą parodė miestelio gimnazijos mokiniai. Vėliau šios ugdymo įstaigos direktorius Vaidotas Kalinas pasiūlė dar vieną idėją – papuošti miestelio stulpus saulutes primenančiais žibintais.

„Planavome, kad miestelis nušvis tūkstančiu žibintų, tačiau jų yra mažiau. Žibintai buvo pritvirtinti ne tik prie elektros stulpų, bet ir pastatyti kai kurių gyventojų kiemuose. Todėl sutemus miestelį apgaubia ypatingas jaukumas“, – pasakojo Siesikų seniūnijos seniūno pavaduotoja Janina Staškūnienė.

Liepą siesikiečiai minėjo miestelio įkūrimo 430 metų jubiliejų. Tris dienas vykusioje šventėje nestokota renginių, sulaukta svečių iš Vilianų (Latvija). Miestelyje vyko kino vakarai, koncertai, sporto varžybos, buvo rodomi spektakliai. Savo kulinarinius gebėjimus pristatė Siesikų, Tulpiakiemio ir Petronių bendruomenės. Šventėje medžioklės trofėjus demonstravo medžiotojai.

Šiais metais bendruomenės rinko ir padėkos raštais apdovanojo gražiausių sodybų šeimininkus: Zitą ir Liudą Staškūnus (Siesikai), Dalią ir Rimą Žiedelius (Tulpiakiemis), Romą ir Julių Mickevičius (Petronys). Šventėje buvo pristatytas ir Deltuvos kultūros almanachas „Eskizai“, kuriame ypatinga vieta skirta Siesikams. Šio leidinio redaktorius Vytautas Česnaitis.

Susibėga draugėn

Ukmergės kultūros centro Siesikų filialo renginių organizatorius Kęstutis Motiejūnas sakė, kad miestelėnai visuomet mini valstybines ir kitas šventes, bendruomenės organizuoja nemažai kitų renginių. Vėlų rudenį, po visų darbų, seniūnijos gyventojai susitinka šventėje „Kaip gyveni, kaimyne, rudens sulaukęs?“

Siesikuose jau 17 kartą vyko tradicinė kaimo dainininkų šventė „O tu dainuok“, skirta a. a. Arvydo Širkos atminimui. Jis vadovavo kaimo kapelai, kuri miestelyje gyvavo ne vieną dešimtmetį. Dabar šiam ansambliui, pavadintam „Vieversa“, vadovauja Mindaugas Grainys.

Siesikiečiai – aktyvūs žmonės. Todėl po darbų, vakarais, jie užsiima įvairia širdžiai miela veikla: moterys šoka linijinius šokius (vadovė Valentina Karaliūnienė), dainuoja ansamblyje (vadovas Paulius Geiša), sportuoja. Siesikiečiai turi ir teatrą „Pantis“, į kurį bendraminčius subūrė V.Karaliūnienė. Gyventojai džiaugiasi, kad Siesikams gyvybės įnešė Ukmergės vaikų globos namų šeimynos, miestelyje įsikūrusios pernai.

Lankytinos vietos

K.Motiejūnas pasakojo, kad atvykus į Siesikus būtina aplankyti ąžuolą, kurį 1930 m. prie Nepriklausomybės laikų paminklo pasodino prezidentas A.Smetona. Po 80 metų šalia ąžuolo pastatyta ir paties A.Smetonos skulptūra.

Nepriklausomybės laikų paminklas miestelyje iškilo 1928 m. Jį sudarė aukštas postamentas ir ant jo stovinti sparnuotos moters statula, simbolizuojanti pergalę, laisvę, išganymą. Šį siesikiečiams brangų paminklą 1951 m. nugriovė sovietų okupantai ir vietos stribai.

Paminklo moters galva buvo paslėpta pas zakristijoną Stasį Stankevičių. „Pjedestalas buvo išsaugotas, nes žmonės įtikino sovietų valdžią, kad ant jo stovėjo ne laisvę simbolizuojanti moteris, bet Birutė. Vėliau atkasti šią statulą padėjo siesikietis Mindaugas Tamošiūnas. Jo dėka mūsų miestelyje buvo pastatyti kultūros namai, kontora ir kiti objektai“, – apie praeitį pasakojo K.Motiejūnas.

Senoji Laisvės skulptūra, kaip brangus prisiminimas, dabar stovi miestelio centre, šalia jos pastatyta ir naujoji. Šį ir daugiau savo darbų siesikiečiams skyrė vepriškis skulptorius Viktoras Žentelis. Prieš penkerius metus minint miestelio jubiliejaus 425 metų sukaktį šalia seniūnijos buvo pastatytas atminimo akmuo iš Siesikų seniūnijos laukų. Miestelyje įamžintas ir pirmosios jo mokyklos atminimas. Jos buvimo vietoje atidengtas paminklinis akmuo. Šalia akmens pernai pasodinti trys raudonieji ąžuolai.

Siesikų svečiams siūloma užsukti į miestelio kapines ir aplankyti apie 1800 m. statytą klasicizmo stiliaus koplyčią, kurią fundavo Lokinės dvaro savininkai Končios. Dabar visi norintys gali joje paliesti šventą paveikslą.

Miestelio centre stovi renesanso stiliaus bažnyčia, o šalia jos – atminimo lenta žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1919 m. Miestelėnai taip pat siūlo neaplenkti Siesikų dvaro ir pabendrauti su jo šeimininku Audriu Matulaičiu, kuris yra sukaupęs daug istorinių žinių apie šį objektą.

Didžiuojasi žmonėmis

Miestelis didžiuojasi jame gyvenusiomis garsiomis asmenybėmis: Seimo nariu Juliumi Veselka, dalininke Kazimiera Zimblyte (Kaze), palaidotais Siesikų kapinėse. „Mūsų miestelyje gimė ir augo Seimo narys Bronius Bradauskas, ilgametis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinaldijus Šarkinas bei jo brolis mokslininkas Antanas Šarkinas, režisierius ir aktorius Kęstutis Jakštas, poetas Romas Raila, fotomenininkas Albinas Kuliešis, muzikantas Giedrius Širka ir kiti“, – vardijo Siesikų seniūnijos seniūno pavaduotoja J.Staškūnienė.

Šiame krašte yra daug ūkininkų: Alvydas Kumpauskas, Valdas ir Vilius Sorokinai , Eugenijus Kuodelis, Stasė Hasslinger, Alvydas Kuliavas, Pranas Andrašiūnas ir jo sūnus Egidijus, Darius Matulaitis, Mindaugas ir Nerijus Kriaučiūnai, žymiosios Petronių sūrininkės. Siesikuose savo verslą plėtoti pradėjo Audrius Čyvas, įkūręs medžio apdirbimo įmonę, kurioje įdarbina vietos gyventojus. Drožyba iš medžio užsiima Vidas Nugaras.

Siesikų miestelyje savo verslą taip pat ruošiasi pradėti jauna pora Gintarė ir Marius Talalai. Įvairias skulptūras iš cemento kuria Jolanta Mačiūlienė.

J.Staškūnienė ir K.Motiejūnas pasidžiaugė, kad jų miestelyje, esančiame šalia ežero, kiekvienais metais mažėja tuščių sodybų. Jas dažniausiai vasarojimui nusiperka miestiečiai, kurie, kaip ir vietiniai, puoselėja aplinką.