R. Kazakevičienės nuotr.

Ant ežero kranto įsikūręs Šventežeris (Lazdijų r.) atgyja vasarą, kai čia suplūsta turistai. Jų patogumui sukurta 18 virtualių gidų po miestelį ir jo apylinkes, jie prabyla lietuvių, anglų, rusų ir lenkų kalbomis.

Kilo, nyko ir vėl kėlėsi

Kada buvo apgyvendintos Šventežerio apylinkės, niekas tiksliai pasakyti negali. Mokslininkai teigia, kad šiose vietose žmonių gyventa daugiau kaip prieš 6 000 metų.

Pasak istorikų, jau pats Šventežerio pavadinimas liudija jį buvus pagonybės kulto vieta. Apie praeities gyvenimą liudija ir gamtos paminklai: Buteliūnų, Giraitės, Mikyčių, Prelomciškės, Paliūnų, Verstaminų ir kiti piliakalniai.

Rašytinė Šventežerio istorija susijusi su didikais Radvilomis. 1511 m. Šventežerio apylinkes karalius Zigmantas Senasis padovanojo Jurgiui Radvilai, kuris šalia Seirijų įkūrė Šventežerio pagalbinį palivarką. 1598 m. Trakų kaštelionas J.Radvila čia pastatė bažnyčią kalvinistams. Kiek buvo šiose apylinkėse kalvinų, nėra žinoma. Kilus kontrreformacijos judėjimui, 1654 m. katalikai mėgino užimti Šventežerio kalvinistų bažnyčią, tačiau jų pastangas sėkmė vainikavo tik po devynerių metų.

Miestelyje gyveno daug žydų ir karaimų, jam net buvo suteiktos bajoriško miesto teisės. Deja, 1776 m. jos iš Šventežerio buvo atimtos, miestas ėmė nykti. Išsikėlė totoriai, jų pavyzdžiu pasekė ir karaimai.

Naujam gyvenimui miestelis pradėjo kilti XIX a. antroje pusėje. Ypač prie to prisidėjo tautinio atgimimo idėjų sklaida. Kunigo Mato Bujanausko iniciatyva, susitarus su Šlavantų dvaro savininku, buvo gautas leidimas į miestelį pervežti Šlavantų koplyčią. Tai buvo padaryta 1881 m. ir jau kitais metais vietiniai galėjo didžiuotis savo nauja originalios neoklasicistinės architektūros bažnyčia, stovinčia iki šiol.

Miestelio centre iškilęs didingas kryžius primena praeitį. R. Kazakevičienės nuotr.

Miestelio centre iškilęs didingas kryžius primena praeitį. R. Kazakevičienės nuotr.

Tuščių trobelių nepardavinėja

Šiuo metu Šventežerio miestelyje gyvena 400 žmonių, iš jų 99 – senjorai. „Mūsų miestelyje tendencija ta pati kaip ir visoje Lietuvoje – senėjame ir išsivažinėjame. Nemažai jau yra tuščių trobelių“, – sakė Šventežerio seniūnė Aldona Burbienė, kurios trys atžalos taip pat jau gyvena užsienyje.

Seniūnė viliasi, kad ne tik jos pačios, bet ir kitų vaikai, palikę savo miestelį, po 10 metų pasiilgs tėviškės. „Jei Lietuva nemirs, nemirs ir mūsų Šventežeris. Sulaukus brandesnio amžiaus, traukia namų link“, – viltimis dalijosi 38 metus Šventežeryje gyvenanti A.Burbienė.

Miestelis apdovanotas išskirtine gamta. Jis įsikūręs Šventežerio ežero pakrantėje. Seniūnijos teritorija glaudžiasi prie vaizdingo Dusios ežero. Tad savo tuščių tėviškių, anot seniūnės, niekas neparduoda – žmonės čia vasaroja, lankosi ir laiko ateičiai, gal kada jie patys ar jų vaikai bei anūkai grįš ten, kur seneliai ar proseneliai gyveno.

Miestelis glaudžiasi prie Šventežerio ežero. R. Kazakevičienės nuotr.

Miestelis glaudžiasi prie Šventežerio ežero. R. Kazakevičienės nuotr.

Šiuo metu jaunimo miestelyje beveik nelikę. Vilčių, kad staiga Šventežeris atjaunės, niekas nepuoselėja. To tikėtis galima nebent po 10–20 metų. „Norisi, kad Šventežeryje būtų daugiau jaunų šeimų, jos čia kurtųsi. Tačiau vaikai ieško skanesnio duonos kąsnio. Jeigu tik būtų sudarytos galimybės užsidirbti Lietuvoje, visi atgal subyrėtų. Visiems išvažiavusiesiems tėviškė yra brangi, jie ją myli, bet kartu žino, kad ne visiems čia yra vietos“, – jautrią temą palietė seniūnė ir pridūrė, kad jeigu Vyriausybė, Seimas priims protingus sprendimus, tikrai vėl bus gyvos kaimuose visos trobelės.

Šventežerio bendruomenė Pasienio fiestoje. Mokyklos nuotr.

Šventežerio bendruomenė Pasienio fiestoje. Mokyklos nuotr.

Įsidarbinti nelengva

Šventežeryje jau nuo 1997 m. pagrindinė darbdavė – plastikinių langų ir durų gamybos įmonė UAB „Pietų Megrame“, kurios vairas patikėtas vietos verslininkui Juozui Megelinskui. Jauniems vyrams per 100 darbo vietų sukūrusi bendrovė pelnė perspektyviausios regiono įmonės vardą. Jos darbuotojai ne tik gamina naujus langus, duris, bet ir atnaujina pastatus. Į šią Šventežerio įmonę dirbti suvažiuoja vyrai iš visų pusių – Lazdijų, Seirijų, aplinkinių kaimų.

Miesteliui pasisekė aptarnavimo srityje. Iš čia kilęs verslininkas Gintas Škarnulis Šventežeryje pasistatė namą, jame gyvena pats ir įkūrė dvi parduotuves. Vietos gyventojai Jolanta ir Arūnas Križinauskai atidarė maitinimo paslaugų centrą, kuriame vyksta bendruomenės šventės, įvairūs kitokie susiėjimai, jaunavedžiai kelia vestuves, rengiami gedulingi pietūs.

Šventežeryje, be seniūnijos ir mokyklos, veikia biblioteka, paštas, dirba bendrosios praktikos gydytojas. „Daugiau tokių darbdavių, kaip UAB „Pietų Megrame“, miestelis neturi. Išvažinėja, išsibarsto. Kas kur nuo seno dirba, kas naujai darbo kur nors aptinka“, – pasakojo Šventežerio seniūnijos specialistas Vidas Tarnavičius.

Prie seniūnijos pastato – paminklas partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę.  R. Kazakevičienės nuotr.

Prie seniūnijos pastato – paminklas partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę. R. Kazakevičienės nuotr.

Žemdirbių kraštas

Šventežerio seniūnijoje susikoncentravę daug stambiųjų ūkininkų, gerai išplėtotas žemės ūkis. Tad patalkininkauti ūkininkams, ypač sezoniniuose darbuose, gali ir Šventežerio miestelio žmonės.

Šventežerio kaimo ūkininko Edmundo Henriko Jastremsko ekologiniame ūkyje dirba trys šeimos kartos: ūkininkauja tėvai, vaikai ir anūkai. Nuosavoje spaudykloje iš rapsų, saulėgrąžų, kanapių, linų sėklų spaudžiamas ekologiškas aliejus. Jastremskų anūkė Agnė Juknevičienė savo malūne šalia Šventežerio mala miltus, pakuoja žirnius. Ši ūkininkė dar augina ir vaistažoles. Ekologiška produkcija iškeliauja į krautuvėles, patys ja prekiauja mugėse.

Šventežerio moksleiviai vaikų ir jaunimo folkloro šventėje ,,Piemenėlių Sekminės“. Mokyklos nuotr.

Šventežerio moksleiviai vaikų ir jaunimo folkloro šventėje ,,Piemenėlių Sekminės“. Mokyklos nuotr.

Apie 700 ha žemės turintis ūkininkas Virginijus Kazlauskas plėtoja augalininkystę – augina javus, bulves. Ūkininkas įdarbino ir vėją – jo žemėje elektrą gamina nuosavos vėjo jėgainės. Miestelio gyventojai per savo langus mato gražų reginį – besisukančius vėjo jėgainių sparnus.

Šiame krašte ūkininkauja ir mišrų augalininkystės bei gyvulininkystės ūkį įkūrę Alma ir Redas Rutkauskai, dirbantys apie 1 tūkst. ha žemės. Savo ūkį puoselėja ir jaunieji ūkininkai Povilas ir Evaldas Dzevyžiai iš Janėnų kaimo.

Šventežerio seniūnijos specialistė žemės ūkiui Danutė Grėbliūnienė teigė, kad dabar apie Šventežerį laisvos žemės beveik nelikę. Mat didieji ūkininkai pasiima ir mažiausius žemės plotus, išsinuomoja iš tų, kurie patys dėl amžiaus negali ūkininkauti. „Ūkininkai tikrai aktyvūs. Jų dėka gal mūsų miestelis dar nenumirs“, – vylėsi D.Grėbliūnienė.

Pynėjas Algimantas Dapkūnas jaunąją kartą moko pynimo paslapčių. Mokyklos nuotr.

Pynėjas Algimantas Dapkūnas jaunąją kartą moko pynimo paslapčių. Mokyklos nuotr.

Rūpinasi savo miesteliu

Šventežerio mokyklos direktorius, istorikas Artūras Čiurlionis kartu su nevyriausybinės organizacijos „Priebėga“ nariais, talkinami Šventežerio klebono ir moksleivių, sukūrė 18 virtualių gidų po Šventežerį ir jo apylinkes (keturiomis kalbomis). Į šiuos vaizdo ir garso klipus sudėta ne tik miestelio istorija. Kelionei po miestelį galima pasitelkti ir audiogidą – tereikia priėjus prie Šventežerio mokyklos, seniūnijos ir kai kurių kitų svarbesnių objektų telefonu nuskenuoti kodą. Tada belieka užsidėti ausines, vaikščioti ir klausyti apie Šventežerio miestelio praeičiai svarbias asmenybes, jo kūrimosi istoriją, partizanų kovas, atgulusius nepriklausomybės savanorius, kuo praeityje ir dabar gyvena mokykla, susipažinti su įdomia bažnyčios istorija.

Mokyklos direktorius liūdnai konstatavo, kad mokinių vis mažėja. Šiemet mokėsi 152 mokiniai, o rudenį į klases turėtų susirinkti kiek daugiau – 156. „Daugiau mokinių bus aukštesnėse klasėse, o pirmokėlių kitais metais bus tik 4. Ir tik nuo rajono valdžios sprendimų priklausys mūsų tolesnis likimas“, – kalbėjo A.Čiurlionis, pats kažkada sėdėjęs šios mokyklos suole, todėl jam čia viskas labai artima ir brangu.

Šventežerio jaunieji valančiukai prisijungė prie bėgimo už blaivią Lietuvą. Mokyklos nuotr.

Šventežerio jaunieji valančiukai prisijungė prie bėgimo už blaivią Lietuvą. Mokyklos nuotr.

Pasak seniūnės A.Burbienės, jiems išskirtinai sekasi su klebonais. Dvasininkai miesteliui suteikia daug šviesos, nes bendrauja su žmonėmis, garsina šį kraštą. Tam, kad bažnyčioje melstis būtų jaukiau, pastatytas židinys. Prie medinės unikalios bažnyčios gražinimo prisideda visi, kas gali, o per šventes šventežeriečiai susirenka pabendrauti klebonijos salėje.  Įvairiais metų laikais žmones traukia pačiame miestelyje tyvuliuojantis ežeras. Nors specialaus paplūdimio nėra, bet prie pat ežero kranto įkurtas parkelis. Šiemet meistrai atnaujino lieptą, vedantį į ežerą, nes senasis sugriuvo.

Lankytinos vietos

  • Neoklasicistinė Šventežerio bažnyčia.
  • Paminklas partizanams.
  • Apipintas legendomis Šventežerio ežeras.
  • Šventežerio mokykla, prie kurios prasideda virtualūs gidai po Šventežerį.
  • Šventežerio kapinės.