Čiobiškį garsina vandens tėkmės nešamas keltas

– Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia panaši į Vilniaus arkikatedrą. Jolitos Žurauskienės nuotr.

Musės ir Neries upių santakoje įsikūręs Čiobiškio miestelis (Širvintų r.) unikalus savo istoriniais klodais, architektūros paminklais ir dabartimi. Čia gyvenantys žmonės ne tik svetingi, bet ir darbštūs.

Prekybinis miestelis

Apie tai, kad Čiobiškis – sena IX–XI a. Lietuvos gyvenvietė, byloja Rusių Rago radiniai. Kunigaikščių laikais Žvalgakalnio kalva buvo priešų stebėjimo punktas. Būtent iš čia Kernavei laužais buvo pranešama apie kryžiuočių pavojų. XVI a. Čiobiškiui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Tai buvo judrus miestelis, pro kurį Nerimi ir vieškeliu ėjo prekybos keliai, jungiantys Jonavą, Kauną, Kernavę ir Vilnių. Plečiantis Jonavai ir Širvintoms, miestelis sunyko. 1794 m. čia buvo pastatytas dvaras. Jį valdė Šveikauskai, vėliau – Pilsudskiai. Pastarieji šeimininkai dvare išbuvo iki nepriklausomybės metų. Tarpukariu dvaras atiteko valstybei. Jame 1923 m. buvo įkurta valstybinė vaikų prieglauda su pradine mokykla, todėl dvaro sodybos teritorijoje atsirado ir dvaro ansambliui nebūdingų pastatų: mokykla, bendrabutis ir ūkiniai statiniai. Antrojo pasaulinio karo metais dvare buvo įsikūręs Lietuvos partizanų Didžiosios kovos apygardos vienas rinktinės štabų, kuriam vadovavo Jonas Misiūnas (Žalias velnias). Vėliau čia veikė vaikų namai, internatinė mokykla, kuri buvo reorganizuota į specialiąją mokyklą, specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai.

Čiobiškio įžymybė – istorinis Dariaus ir Girėno tiltas. Jolitos Žurauskienės nuotr.

Atgimsta dvaras

Dabar dvaras turi naujus šeimininkus, kurie, pasak Čiobiškio seniūno Virginijaus Niekio, kupini naujų sumanymų ir idėjų. Jie priverčia visus čiobiškiečius pasitempti ir žengti į aukštesnį lygį visose veiklos srityse. „Dvaras – sudėtinė miestelio dalis. Mus žavi tai, kad savininkė Eugenija Vagnerienė atvėrė dvaro vartus ne tik visuomenei, bet ir bendruomenei. Kai dvaras bus sutvarkytas, jis taps mūsų miestelio traukos centru“, – džiaugėsi seniūnas. Į Čiobiškio žemę šaknis leidžianti E.Vagnerienė teigė, kad ją į šią vietą prisikvietė šimtmečių dvasia, taip pat pritraukė seniūno svetingumas. Dabar savininkė tvarko dvaro aplinką, bendradarbiauja su architektais, rengiančiais dvaro sodybos ansamblio rekonstrukcijos projektą. Artimiausiu metu bus atliekami Čiobiškio dvaro rūmų istoriniai tyrimai ir pastatų tvarkymo darbai. Pasak E.Vagnerienės, atnaujintuose pastatuose bus užsiimama įvairiomis veiklomis: edukacija, kultūra ir rekreacija. Taip pat bus teikiamos ir apgyvendinimo paslaugos. Šiuo metu dvare jau yra įsteigtos dvi darbo vietos. Ateityje dvaro šeimininkė žada glaudžiai bendradarbiauti su miestelio ūkininkais, bus skatinama miestelėnų smulkiojo verslo plėtra.

Atnaujintame Čiobiškio dvaro pastatuose bus užsiimama įvairiomis veiklomis: edukacija, kultūra ir renovacija. Jolitos Žurauskienės nuotr.

Čiobiškio įžymybės

Miestelio svečius, pravažiavusius ar praėjusius istoriniu Dariaus ir Girėno tiltu, sutinka antrą šimtmetį stovintis vandens malūnas, išsaugojęs unikalią to meto istoriją. Jame ketinama įkurti kavinę ir muziejų. Centre stūkso klasikinio stiliaus bažnyčia, projektuota garsiojo Lauryno Stuokos-Gucevičiaus. Čiobiškiečiai didžiuojasi ja, nes Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia panaši į Vilniaus arkikatedrą. Šalia bažnyčios įrengtas skveras, kuriame pastatytas kryžius, skirtas Čiobiškio miestelio ir jo apylinkių gyventojams, ištremtiems ir įkalintiems sovietiniuose lageriuose, atminti.

Visai netoli bažnyčios įsikūręs nuostabus skulptūrų parkas „Malinauskų takas“, pasipuošęs dievais, dievukais, deivėmis, medinukais ir kitais įdomiais darbais. Šio parko įkūrėjas tautodailininkas Povilas Malinauskas kūrybines mintis perteikia per kalvystės ir tapybos darbus. Parke įsikūrusios ir jo dirbtuvės bei nedidelė kalvė, žmonos Liudmilos kepyklėlė „Riešutėlis“. L.Malinauskienė sakė, kad parkas jiems suteikia jėgų ir energijos. Abu sutuoktiniai į jį įdeda daug meilės ir sielos šilumos, kuria jie mielai dalijasi su parko lankytojais. „Malinauskų take“ vyksta įvairūs renginiai ir šventės.

Tautodailininkas P.Malinauskas kūrybines mintis perteikia savo darbais. Jolitos Žurauskienės nuotr.

Traukos objektas

Didžiausias miestelio traukos objektas – lyninis keltas per Nerį. Tai – vienintelis Lietuvoje technikos paminklas, žavintis keliautojus ir turistus, vykstančius iš Čiobiškio į Kaišiadoris. Jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Keltas buvo pastatytas 1935 m. ir prieš porą metų atšventė savo gyvavimo 80-metį. Šis keltas unikalus tuo, kad nenaudoja jokių degalų ir net elektros energijos, o juda nešamas tik vandens tėkmės. Giminės tradicijas tęsiantis Gediminas Dzeventauskas sakė, kad keltas vienu metu gali perkelti du lengvuosius automobilius, kurių bendras svoris – ne didesnis kaip 5 tonos. Sunkesniems kroviniams ar mašinoms, riedančioms nuo Čiobiškio iki Kaišiadorių, tenka padaryti 60 kilometrų lanką. Pasak keltininko, ši savotiška transporto priemonė darbą pradeda pasibaigus pavasario potvyniams ir baigia po Vėlinių. Keltas dirba be poilsio dienų, daugiausia lankytojų sulaukiama savaitgaliais. „Mes įsikūrę Kaišiadorių rajone, tačiau džiaugiamės Čiobiškio kaimynyste. Su čiobiškiečiais puoselėjame labai šiltus santykius, bendraujame iš širdies į širdį. Šis bendravimas suteikia neįkainojamų emocijų ir skatina gyventi bei kurti kažką gražaus“, – sakė Gedimino žmona Rasa. Abu sutuoktiniai pasidžiaugė gražiais renginiais, kurie organizuojami ant kelto. Kartą ant vandens buvo aukojamos net šventos Mišios. R.ir G.Dzevantauskai yra įkūrę sodybą-stovyklavietę ir teikia įvairias vandens bei kitas pramogas.

Giminės tradicijas tęsiantis G.Dzeventauskas sakė, kad keltas vienu metu gali perkelti du lengvuosius automobilius. Jolitos Žurauskienės nuotr.

Dėmesys žmonėms

Skirtingai nei daugelyje nykstančių miestelių, Čiobiškyje kiekvienais metais apsigyvena nemažai naujų šeimų. Prieš kelerius metus iš užsienio ne į tėviškę, bet į įsigytą sodybą atvyko Irmos ir Aidano Čepurių šeima. Aidanas gamina baldus, o Irma seniūnijos patalpose įkūrė kirpyklą. Šį kraštą pamėgo ir jaunos šeimos su mažais vaikučiais. Vietos pagrindinės mokyklos direktorė Palmira Kvietkauskienė paminėjo, kad jie, stengdamiesi sudaryti pačias geriausias sąlygas jauniausiems gyventojams ugdyti, mokykloje atidarė ikimokyklinio ugdymo grupę, kurią lanko 16 vaikučių.

Čiobiškio pagrindinės mokyklos direktorė P.Kvietkauskienė džiaugėsi mokykloje atidaryta ikimokyklinio ugdymo grupe. Jolitos Žurauskienės nuotr.

Čia nuostabią gėlių karalystę sukūrė Rūta Verbickienė. Tame pačiame pastate, šalia seniūnijos, įsikūrusi biblioteka, kurios vadovė Snieguolė Šimanskienė nesiskundė lankytojų stygiumi. Aktyviausiai knygas skaito senjorės Elena Šapolienė ir Birutė Kavaliauskienė. Čiobiškio biblioteka viena pirmųjų Lietuvoje įkūrė viešojo interneto centrą, jį itin pamėgo jaunimas. Bibliotekoje yra ir interaktyvusis Širvintų rajono žemėlapis, kuriuo dažnai naudojasi poilsiautojai ir dviratininkai.

Iš Airijos atvykusi I.Čepurienė seniūnijos patalpose įkūrė kirpyklą. Jolitos Žurauskienės nuotr.

Šventės ir pramogos

„Valstiečių laikraštis“ užsuko ir į kultūros namus, kuriems vadovauja energingoji Vida Dambrauskienė. Čia kaimo žmonės ne tik parodo savo talentus, bet ir pasidžiaugia kitų gebėjimais. Didelėje, geros akustikos kultūros namų salėje dažnai vyksta koncertai, jaunimui organizuojamos diskotekos. Meno kolektyvus turi ne tik kultūros centras, bet ir Lapelių kaimo bendruomenė bei mokykla. „Turime kapelytę, folkloro ansamblį „Liepelė“, moterų vokalinį ansamblį „Lyra“ ir moterų duetą. Dainininkės savanoriškai gieda ir bažnyčioje“, – vardijo V.Dambrauskienė. Vedėja sakė, kad dažnai koncertai bei šventės iš kultūros namų salės perkeliami ir į kitas erdves.

Ramūno Petrusevičiaus nuotr.

Didelį indėlį į miestelio gyvenimą įneša bendruomenės veikla. Jos pirmininkė Laimutė Dzedzevičienė paminėjo daug projektų, kurie padėjo gražinti ne tik miestelį, bet ir viešąsias erdves. Šiuo metu įgyvendinamas sveikatingumo projektas „Basakojų takas“. Svarbiausia čiobiškiečiams – susieiti draugėn ir bendrauti. Miestelyje, dvaro teritorijoje, antrus metus rengiama Kaimynų diena. Šiais metais šventės dalyviams buvo organizuota ekskursija po Čiobiškio dvarvietę, vyko žaidimai, mįslių minimas vaikams, piešinių paroda, aitvarų dirbtuvės, senoviniai lietuviški žaidimai. Susirinkusieji skanavo kaimyniškos sriubos, kūrė vakaro laužą, šoko ir dainavo. Juos linksmino Čiobiškio, Lapelių, Musninkų, Kernavės kolektyvai.