Draugijos suvažiavimui vadovavo (iš kairės) Eugenijus Tijušas, Bronius Bradauskas

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nariai rinkosi į suvažiavimą, kuriame, nors ir buvo svarstomos bendruomenei svarbios problemos, nedalyvavo aplinkos ministras. Medžiotojai tikėjosi argumentuotos diskusijos su Medžioklės įstatymo pataisų rengėjais, tačiau nesulaukė nei Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos, nei kitų įstatymo reformos iniciatorių.

Nusiteikę geranoriškai

Stručio, slepiančio galvą smėlyje, pozicija paranki tuomet, kai stokojama drąsos atvirai žvelgti aplinkiniams į akis, kai nesmagu prisipažinti klydus, kai stinga argumentų abejotiniems savo teiginiams pagrįsti ir nesinori būti viešai sumaltam į miltus. Tačiau tai net negrėsė Medžioklės įstatymo pataisų rengėjams, nes medžiotojai buvo nusiteikę labai geranoriškai. Jie netgi sutiko pripažinti Medžioklės įstatymo pataisose siūlomą kolektyvinę atsakomybę už alkoholio vartojimą. Neskaičiusiems projekto primename: svarstymui įregistruotose Medžioklės įstatymo pataisose įrašyta nuostata, kad aptikus bent vieną neblaivų medžiotoją, atsakomybė kristų visam klubui ar būreliui, jie netektų teisės į nuomojamus plotus, nors jais ir naudojosi ilgus dešimtmečius.

Kolektyvinę atsakomybę kaip drausminimo priemonę šiais laikais taiko nebent primityvios diktatūros, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje. Tačiau tokia tvarkos palaikymo forma sunkiai įsivaizduojama demokratinių šalių juridiniuose aktuose. Lietuvos medžiotojai teigia pasirengę vykdyti net ir tokį valdžios reikalavimą, tik esant vienai išlygai – Seimo nariai taip pat turėtų kolektyviškai įsipareigoti, kad posėdžių salėje pasirodžius bent vienam įkaušusiam nariui, visas parlamentas išsiskirstytų nesulaukęs kadencijos pabaigos. Juk įstatymams leisti taip pat būtina blaivi galva.

Palanku piniguočiams

Sunkiai paaiškinama ir Medžioklės įstatymo pataisose įrašyto siūlymo padidinti mokesčius motyvacija. Projekto iniciatoriai teigia, neva mokesčius būtina bent keturis kartus pakelti todėl, kad medžioklė taptų prieinamesnė ūkininkams ir kaimo gyventojams. Pastarieji šiuo metu sudaro 15 proc. šalies medžiotojų. Iš jų 18 proc. – pensininkai. Gerokai mažesnes už miestiečių pajamas gaunantys kaimo gyventojai ir smulkieji ūkininkai bei pensininkai jau dabar vos pakelia esamų mokesčių naštą. „Aš galiu sumokėti ir keturis, ir dešimt kartų didesnius mokesčius, – teigia Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas. – Bet kaip tokius mokesčius įstengs sumokėti kaimo gyventojas ar pensininkas, ir kaip nuo to medžioklė jam taps dar prieinamesnė?“

Teigiama, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Ar neatsitiks taip, kad drastišku mokesčių padidinimo sietu bus atsijota finansinė smulkmė? Tuomet klubų ir būrelių plotus į savo rankas susigrobs oligarchai, stambieji žemvaldžiai ir piniguočiai, medžioklę paversiantys pelningu verslu. Gal to ir siekiama? Rinkimų kampanija juk nėra pigi. Išmušė valanda pateisinti rėmėjų lūkesčius?

Neaiškūs svertai

Prieš suvažiavimą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija atliko išsamų tyrimą, apibendrinusi 19 tūkst. respondentų atsakymus. Apklausos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 49 asmenys, pageidaujantys suformuoti atskirą medžioklės vienetą kolektyvų naudojamuose 4 262 528,45 ha plotuose, kuriuos nuomoja per 30 tūkst. medžiotojų. Kiekybinis santykis, dėl kurio užsimota iš pagrindų keisti Medžioklės įstatymą, sudaro 49 prieš 30 tūkst. arba 1:600. Suprantama, kad įstatymas demokratinėje valstybėje privalo ginti net ir vieno jos nario interesus. Kaip ir 30-iai tūkstančių negali būti primestos 49 asmenų ambicijos. Tačiau valdžios simpatijos – būtent pastarųjų pusėje. Tad kokiais svertais manipuliuoja 49 grupės atstovai, dėl kurių valdantieji paknapstomis puola keisti įstatymą, galima tik spėlioti.

Pagrindinis Medžioklės įstatymo objektas yra fauna, rūpestis jos būkle ir populiacijos užtikrinimas. 2006 metais Lietuvoje buvo 3 519 briedžių, o 2016 m. – 9 159. Elnių skaičius per tą patį laikotarpį nuo 8 790 išaugo iki 22 867. Vadinasi, iki šiol veikusios medžioklę reglamentuojančios teisinės nuostatos garantavo, kad per 10 metų vien stambiųjų kanopinių gyvūnų prieaugis išaugo tris kartus, stirnų populiacija per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 57 230 iki 88 417. Tad įstatymas su kaupu atliko savo paskirtį.

Esama pragiedrulių

Tačiau ne visų gyvūnų rūšių gausėjimas džiugina gamtos specialistus ir ūkininkus. Tarkim vilkų Lietuvoje šiuo metu yra apie 2 tūkst., nors pagal ES ekspertų rekomendacijas jų turėtų būti tik apie 290. Nors šių plėšrūnų sparčiai gausėja, jų medžioklei Aplinkos ministerija metams išduoda tik 60 leidimų. Dideles viltis gamtos specialistai ir medžiotojai siejo su šių metų pradžioje planuota plėšrūnų apskaita, kurią buvo suplanavusi Aplinkos ministerija. Užsimojusi suskaičiuoti plėšrūnus savo jėgomis, ši žinyba atsisakė Medžiotojų draugijos siūlomos pagalbos ir… netęsėjo pažado. Oficialiame jos paaiškinime teigiama, kad apskaita nepavyko dėl nepalankiai susiklosčiusių gamtinių sąlygų. Kad ir kaip būtų, bet liaudies išmintis teigia: ten, kur valdžia įsikiša savo iniciatyvomis iš viršaus – gero nelauk. Tad neaišku, ar nežinant tikslaus plėšrūnų skaičiaus bus išduodama daugiau leidimų jų medžioklei, ar ne.

Esama ir pragiedrulių. Išklausęs medžiotojų argumentus, Seimo narys Simonas Gentvilas teigė įtikinęs savo tėvą Eugenijų Gentvilą, Medžioklės įstatymo pataisų iniciatorių, atšaukti kelis ten įrašytus pasiūlymus, kaip antai dėl kolektyvinės atsakomybės ir dėl minimalaus 700 ha ploto medžioklės vienetui. Toks postūmis teikia vilčių, kad ir kiti Medžioklės įstatymo pataisų kūrėjai kritiškai įvertins savo pasiūlymus, atsiradusius paklusus kažkieno valiai ar pasidavus reformų kūrimo įkarščiui.