Net trys ketvirtadaliai vairuotojų teisinasi, esą eismo įvykio vietą paliko dėl savo žioplumo: netinkamai įvertinę situaciją arba pamanę, kad nieko blogo nepadarė.

Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos Lietuvoje ilgą laiką buvo traktuojamas kaip vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, jis užtraukdavo iki 4000 litų baudą su teisės vairuoti atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Ir nesvarbu, kokio dydžio žala buvo padaroma – nulenkiamas stulpelis stovėjimo aikštelėje ar nulaužiamas prasilenkiančio automobilio veidrodėlis. Įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui, šis pažeidimas imtas traktuoti nebe taip griežtai ir baudos jį padarius tapo „protingesnės“, skiriamos atsižvelgiant į padarytos žalos dydį.

Lemia žalos dydis

Šiuo metu baudos dydis už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos diferencijuojamas pagal padarytą žalą. Ji skaičiuojama remiantis baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu (BBND), kuris šiuo metu yra 37,66 euro (nuo 2018 sausio 1 d. BBND bus 50 eurų).

Taigi pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidus KET taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 BBND (564,9 eurų), užtraukia baudą nuo 600 iki 850 eurų. Pabėgus iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija 564,9 euro, skiriama bauda nuo 850 iki 1500 eurų.

Vairuotojams bene svarbiausia tai, kad pagal naująją tvarką nebeliko nuostatos dėl privalomo teisės vairuoti atėmimo. „Dabar vairuotojo pažymėjimą galima atimti nuo 1 iki 3 metų tik atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę: jo padarytų pažeidimų istoriją, dažnumą ir pavojingumą“, – VL sako Šarūnas Oleknavičius, Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos Paieškos poskyrio viršininkas.

Šarūnas Oleknavičius.

Šarūnas Oleknavičius.

Vertė net šviesoforą

Pareigūno manymu, tai, kad ilgą laiką baudos už tokį KET pažeidimą nebuvo diferencijuojamos, buvo netinkama praktika. „Juk eismo saugumo požiūriu, yra tikrai milžiniškas skirtumas, ar nuverčiamas šviesoforas judrioje Vilniaus sankryžoje ir pabėgama, kaip tai 2009 metais padarė buvęs Seimo narys Kęstutis Rupulevičius, ar daugiabučio kieme nežymiai kliudoma kilnojamoji užtvara. Anksčiau baudos už abu šiuos pažeidimus buvo vienodos, o juk padarytos žalos dydis paprastai ir rodo grėsmę eismo saugumui“, – aiškina Š.Oleknavičius.

Kadangi anksčiau šis pažeidimas buvo baudžiamas tik su teisės vairuoti atėmimu, visus juos nagrinėdavo teismai. Vairuotojai, žinodami, kad gali netekti teisių bent 3 metams, teismų nutartis skųsdavo, tokių bylų  nagrinėjimas užtrukdavo labai ilgai. „Būdavo, važiuodami veidrodėliais susidaužia, pro langus apsižodžiuoja ir nuvažiuoja kas sau, o paskiau vienas sulaukia staigmenos – kvietimo į teismą su 3000 litų bauda ir su teisės vairuoti atėmimu 3 metams“, – pasakoja pašnekovas.

2011 metais pasišalinimu iš įvykio vietos buvo apkaltintas garsiausias XX amžiaus Lietuvos lenktynininkas Stasys Brundza. Neva jis Lukiškių skersgatvyje savo visureigiu „Land Rover Range Rover“ nežymiai kliudė greta stovintį „Volkswagen Golf“. Nors garsus lenktynininkas savo kaltės nepripažino, tuomet svetimą turtą apgadinusiam S.Brundzai teismas skyrė 3,5 tūkst. litų (1 013 eurų) baudą ir šešiems mėnesiams atėmė teisę vairuoti transporto priemonę.

Nuostoliai – maži

Ar piktybiniams pažeidėjams mažesnės nuobaudos nebus paskata dažniau bėgti iš įvykių, kuriuos jie sukelia, vietų?

„Nemanau, nes paprastai tokie pažeidėjai neturi laiko sąmoningai galvoti ir įvertinti gresiančių baudų. Bėga dažniausiai girti, nes jiems tuo metu taip šauna į galvą. Todėl nematau priežasčių, kad diferencijuotos baudos kaip nors skatintų bėgti iš eismo įvykio“, – kalba Š.Oleknavičius. Jis sako, kad sudėtingesnių, apgalvotų pabėgimų iš eismo įvykių – vienetai.

Per metus Vilniuje iš eismo įvykio pasišalina apie 1,5 tūkst. vairuotojų, šiais metais tiriama 1 260 tokių atvejų. Net trys ketvirtadaliai šių vairuotojų teisinasi, esą eismo įvykio vietą paliko dėl savo žioplumo: netinkamai įvertinę situaciją arba pamanę, kad nieko blogo nepadarė. Tad ir iš visų tiriamų įvykių, 270 vairuotojų yra nubausti už nedidelę padarytą žalą ir tik 60 padarė didesnę nei 565 eurų žalą.

Bene dažniausias pavyzdys – užkliudo kylantį ar besileidžiantį buomą, kuris saugo bendrovių ar privačių valdų automobilių aikšteles. Vairuotojas sustoja, apžiūri buomą, kuriam iš pažiūros nieko neatsitiko ir nuvažiuoja. Bet jeigu šis įvykis nufilmuojamas, o buomui padaroma bent mažiausia žala, toks veiksmas traktuojamas kaip pasišalinimas.

Geriausia – susitarti

Todėl pareigūnai pataria įvykus net menkam kontaktui, apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu ir užfiksuoti įvykį. Bet koks turtas kelyje – ženklai, atitvarai, borteliai, kelio sankasos – turi savo šeimininkus ir kokią nors vertę.

Jeigu žmogus nesuprato, kad dalyvavo įvykyje, nepastebėjo kliudęs kitą mašiną ar ženklą ir neatliko tyčinio veiksmo, tai gali būti traktuojama kaip manevravimo taisyklių pažeidimas ir skiriama tik 30 eurų bauda. Tačiau jeigu vaizdo kameros ar liudininkai užfiksavo, kad kitą mašiną ar kelio ženklą kliudęs vairuotojas išlipo, apžiūrėjo, pats įvertino apgadinimus, po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo, tai traktuojama kaip tyčinis pasišalinimas.

Jeigu abi šalys sutaria dėl žalos atlyginimo, gali būti skiriama tik pusė numatytos minimalios baudos – 300 eurų ir nelieka jokios galimybes atimti vairuotojo pažymėjimą. Tad geriausia ir pigiausia išeitis – susitarti dėl žalos atlyginimo.