P. Lileikio nuotr.

Europos miškų institutas atliko mokslinį tyrimą Lietuvoje. Siekta nustatyti, kaip mūsų šalies miškų ūkio sektorius prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir bioekonomikos.

Miškų ūkio reikšmė

Miškų ūkio sektorius – tai ne tik miškas. Tai kur kas platesnė sąvoka, apimanti procesus nuo miško sodinimo iki medienos naudojimo. Tiesa, iš miško gaunama ne tik medienos, bet ir kitų gėrybių bei paslaugų. Viena iš jų yra anglies absorbcija.

Europos Sąjungoje daugiau kaip 10 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugeria miškai. Juose sukaupta anglis gali būti užkonservuota medienos produktuose (mediniai statiniai, baldai ir kt.) arba paleista atgal į atmosferą deginant ar pūdant medieną. Naudojant medienos produktus vietoj alternatyvių (neatsinaujinačių) medžiagų, tokių kaip cementas, metalas ir kt., sukuriamas dvigubas efektas, t. y. medienoje išsaugojama anglis ir jos produktams pagaminti suvartojama mažiau energijos. Padidinus medienos naudojimą gali būti sukurta nemaža ekonominė pridėtinė vertė, t. y. papildomos darbo vietos ir pajamos.

Stebinantys rezultatai

Lietuvos miškuose iškertama tik apie 50–60 proc. metinio prieaugio. Daugėja perbrendusių miškų, jie tiesiog pūva ir „paleidžia“ anglį atgal į atmosferą. Perbrendę miškai yra labiau pažeidžiami stichinių nelaimių (uraganų, ligų ir kenkėjų).

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vos dešimtadaliu padidinus kirtimo mastą Lietuvos miškai labiau prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo, nes daugiau anglies būtų sukaupta medienos produktuose. Taip pat būtų galima sukurti iki 2 tūkst. papildomų darbo vietų, o miškų ūkio sektoriaus pridėtinė vertė padidėtų 100 mln. eurų. Tačiau vien tik padidinti kirtimo mastą nepakanka – nemažai reikėtų investuoti siekiant racionaliai panaudoti vietinę medieną, nes šiuo metu iš Lietuvos eksportuojama apie 30 proc. žaliavinės medienos. Europos Sąjungoje eksporto reguliuoti negalima, tačiau galima skatinti medieną perdirbti šalyje.

Įtaka biologinei įvairovei

Kyla klausimas, kokią įtaką padidintas kirtimo mastas gali turėti biologinei įvairovei, rekreacijai ir kitoms miško teikiamoms gėrybėms bei paslaugoms. Ar nebus sunaikinti Lietuvos miškai?

Tyrime analizuojamas tik tvarus miškų naudojimas, kai jų iškertama ne daugiau nei priauga .Apie miškų naikinimą, kai mažinami jų plotai, net nediskutuojama, nes tai draudžia nacionalinė teisė bei tarptautiniai susitarimai. Be abejo, padidintas miškų naudojimo mastas gali turėti įtakos biologinei įvairovei, tačiau, žvelgiant į kitas Europos Sąjungos šalis, kuriose kirtimai siekia 90 proc. prieaugio, matyti, kad biologinė įvairovė jose taip pat saugoma. Tam reikalingas detalus planavimas ir stebėsena. Svarbu paminėti, kad miškų naudojimo ir gamtos apsaugos priemones pasirenka pačios šalys narės, nes Europos Sąjungoje bendros miškų politikos nėra.

 

Gediminas Jasinevičius

Europos miškų institutas