Scanpix nuotr.

Vidutiniam ūkininkų amžiui visame pasaulyje palengva augant neišvengiamai teks ieškoti naujų būdų užtikrinti nenutrūkstamą maisto gamybą.

Kol kas vis daugiau žemės ūkio produkcijos užauginti pavyksta tobulinant technologijas, trąšas, pesticidus, tačiau nelikus ūkininkų vien didesnio efektyvumo nepakaks.

Japonai sako, kad ilgiau laukti nebegali, tad savo kelią jau pasirinko – senstančius ūkininkus užsimota pakeisti robotais.Vidutinis žemdirbių amžius šioje šalyje jau pasiekė 67 metus, nedirbamų žemės plotų per pastaruosius du dešimtmečius padaugėjo dukart.

Jau šiais metais Japonija ketina išleisti per 30 mln. Eur, kad paskatintų aukštųjų technologijų įmones kurti žemės ūkyje pritaikomus įrenginius. Planuojama sukurti 20 robotų, tarp kurių bus ir tokių, kurie, pavyzdžiui, sugeba atskirti prinokusius vaisius ar daržoves.

Bendrovės „Kubota“, „Iseki & Co“, „Yanmar“ jau sukūrė pirmuosius autonominius traktorius, kurie dirbti laukus gali be jokios žmogaus pagalbos. Įmonės skelbia, kad netrukus didžioji dalis ūkininkų naudojamų įrenginių galės būti valdomi per atstumą, mobiliaisiais telefonais, visiškai pakeist ūkių darbuotojus.

Hiroshi Moriyama, Japonijos žemės ūkio ministras, apie kuriamą revoliuciją užsiminė susitikęs su Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ministrais. Visose šalyje vidutinis ūkininkų amžius yra pernelyg didelis, tad iššūkiai iškyla panašūs.

Pagrindinė robotų užduotis, kaip kol kas skelbiama, bus dirbti įvairius smulkius darbus, kuriuos automatizuoti yra sudėtinga.

Be to, technologijos, tikimasi, paskatins daugiau jaunų žmonių domėtis nepopuliariu sektoriumi.

Skaičiuojama, kad JAV vidutinis ūkininkų amžius per pastaruosius penkerius metus padidėjo nuo 58 iki 59 metų, Europoje išliko daugmaž toks pats – 60 metų. Akivaizdu, kad robotų netrukus gali prireikti daugeliui pasaulio šalių.

Tiesa, Japonijos atvejis vis dėlto išskirtinis, mat šaliai pastaruosius metus tragiškai nesisekė savo žemės ūkio produkcijos parduoti eksporto rinkose.

VŽ jau rašė, kad prieš metus 127 mln. gyventojų turinčios Japonijos maisto produktų eksportas siekė maždaug 3,7 mlrd. Eur. Nyderlandai, kuriuose gyvena ko ne dešimt kartų mažiau žmonių, savo maisto produktų eksportavo už beveik 100 mlrd. Eur.

Bendras Japonijos eksportas praėjusiais metais augo vos 3,5%, o maisto net smuko visu ketvirtadaliu. 60% šalyje suvartojamų maisto produktų yra importuojama.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje jaunų, iki 40 metų, ūkininkų skaičius sumažėjo 2,6%, o vyresnių nei 65 metų ūkininkų padaugėjo net 8,4%.

Be to, 5,8% sumažėjo 40–65 metų amžiaus grupės žemdirbių, o vidutinis amžius šalyje šiuo metu siekia maždaug 60 metų.

 

Matas Miknevičius

„Verslo žinios“