Su maisto ruošimo patirtimi susidūrusi dar vaikystėje ir gaminimo paslapčių iš savo mamos išmokusi Ramunė Linkienė šiandien džiaugiasi dukros bandymais. / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Iš Lietuvos geografinio centro kilusi, o dabar Surviliškyje gyvenanti Ramunė Linkienė su maisto ruošimo patirtimis susidūrė dar vaikystėje. Ligotą mamą virtuvėje dažnai pavadavusi pašnekovė tikina, kad visas tuometinės tradicinės virtuvės paslaptis ji perėmė iš savo mamos.

Pirmoji mokytoja – mama

„Vaikystėje mama labai sirgdavo, dažnai gulėdavo ligoninėje, todėl jau nuo mažų dienų stengėsi mane išmokyti visko, ką pati sugebėjo ir mokėjo. Dar dabar pamenu, kai vienais metais prieš pat Kalėdas mamą paguldė į ligoninę, man tuomet buvo gal tik dvylika metukų. Kadangi tais laikais nė viena kalėdinė šventė neapsieidavo be naminės senovinėje krosnyje keptos bulkos ar kūčiukų, todėl viskas gulė ant mano pečių – o patirties dar buvo mažai, todėl paskambinusi mamai sakiau, kad jei ją išleis bent porai dienų į namus, jos patariama viską atliksiu pati – jai dirbti ir gaminti nereikės, svarbu bus tik patarimai ir priežiūra. Šiuolaikiniams vaikams dabar tikriausiai net sunku būtų įsivaizduoti, kaip toje senovinėje krosnyje kepti, kaip jį reikia pasiruošti, nes iš tikrųjų, darbas būdavo tikrai nelengvas, tačiau džiaugiuosi gavusi tokios patirties, kuri man leido susipažinti su maisto gaminimu, gal todėl dabar, jau ir pati turėdama šeimą, nevengiu ir nebijau virtuvės“, – savo vaikystės istoriją pasakoja Ramunė.

Išbando naujoves

Daugiausiai laiko virtuvėje Ramunė praleisdavo augindama vaikus. Šiuo metu dirbanti ir kiek mažiau laiko maisto ruošimui turinti moteris vis vien nevengia išbandyti naujovių ir tobulinti jau turimas receptūras.

„Šiuo metu vienas mėgstamiausių mūsų šeimos gardėsių – tiramisu tortas. Norėdama paįvairinti skonius ir keisdama recepto ingredientus esu išbandžiusi kepti tiramisu su braškėmis. Tiesiog tada vietoj kavos naudojau savo darže užaugintas braškes. Jas sutrynusi pasigaminau gardžią braškinę arbatą, kuria šlaksčiau biskvitą ir, žinoma, tortą dekoravau dideliu kiekiu braškių. Ir štai – jau nebe tiramisu, bet braškinis gaivus tortas. Taip pat visai ne per seniausiai išbandžiau naują, atsigaivinti itin tinkamą tortuką iš varškės, grietinėlės, cukraus ir braškių – puikus desertas, kurį pamėgo visa mūsų šeima“, – apie šeimos pamėgtus gardėsius šneka Ramunė.

Paprasti – nebūtinai blogi

Įmantrybių nemėgstanti šeimininkė dažniausiai renkasi paprastesnius patiekalų ar desertų gaminimo receptus.

„Namuose dažniausiai paprastas lietuviškas maistas, tačiau jis įvairus, tikrai neužsisėdžiu vietoje. Be tradicinių cepelinų, balandėlių ar maltinukų esu ne kartą bandžiusi pafarširuoti žuvį ar vištą. Įdarydama žuvį dažniausiai renkuosi upėtakį, nuo jo lengviau nunerti odą nei, tarkim, nuo lydekos.

Vasarą labai mėgstame ant ugnies keptą mėsą. Kiaulienos šašlykus visada stengiuosi marinuoti pati, nes ne kartą teko nusivilti pirktiniais– tai darau labai paprastai į tikslias proporcijas nežiūrėdama – naudoju tik aliejų ir įvairias mėgstamas žoleles, jokio acto ir jokio majonezo, ir nesigirdama galiu patikinti, kad gautas rezultatas niekada nenuvilia – visada mėgaujamės skania, gražiai apskrudusia ir minkštutėle mėsyte“, – pasakoja Ramunė.

Dukra mokosi iš mamos

Dažnai naujovių pasisemianti iš draugių, kaimynių, o kartais ir iš interneto platybių pašnekovė džiaugiasi ir mažosios dukros bandymais.

„Šeimos vyrai – ragautojai, mes damos – gamintojos. Virtuvėje sulaukiu tik mažėlės pagalbos. Vyresnėlis sūnus mamai „pameta“ tik idėjų – pamatęs internete kokį skanėstą iš karto prašo pagaminti – na ką, kai būna gera nuotaika, tenka imtis iššūkio ir bandyti.

O štai dešimtmetė dukrelė, galima sakyti, jau seka mano pėdomis – ne kartą grįžusiuosius iš darbo nustebina skanėstais. Visai ne per seniausiai ragavome orkaitėje jos keptus sluoksniuotos tešlos sausainukus su šokoladu – nors iš pažiūros visai paprastas receptukas, bet skonis buvo tikrai geras – mums visiems patiko. Taip pat prieš pat Kalėdas esame įpratusios kepti populiariuosius imbierinius namukus ar sausainukus ir juos dekoruoti“, – apie šeimos narių pagalbą virtuvėje pasakoja pašnekovė.

Savo mėgstamiausiais receptais Ramunė Linkienė nori pasidalyti ir su mūsų laikraščio skaitytojais – išbandykite.

Tiramisu tortas

Biskvitui reikės: 4 kiaušinių, 4 šaukštų cukraus, 4 kupinų šaukštų miltų, pusės šaukšto krakmolo, 1 šaukštelio kepimo miltelių (jei gera šeimininkė, galima ir be jų).

Biskvito gaminimas ir kepimas: kiaušinius išplakti su cukrumi iki labai purios masės. Miltus, krakmolą ir kepimo miltelius sumaišyti atskirame dubenyje, persijoti ir tada supilti į išplaktų kiaušinių su cukrumi masę. Tešlą pilti į kepimo skardą ir iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepti 40–45 min. (patikrinti, ar biskvitas tikrai iškepęs, galima mediniu pagaliuku – jį įbedus į kepinį pagaliukas neturi apsivelti tešla, jis privalo būti sausas). Iškeptą biskvitą supjaustyti į 3–4 dalis (kad būtų nestori blynai).

Pertepimui reikės: 0,5 l grietinėlės, 250 g maskarponės sūrio, 0,5 stiklinės cukraus, trupučio (pagal kiekvienos šeimininkės skonį) citrinos sulčių, juodojo šokolado (tortui apibarstyti), sausainių trupinių (torto šonams apibarstyti).

Pertepimo paruošimas ir torto surinkimas: grietinėlę išplakti iki standžių putų, sudėti cukrų, maskarponę ir dar viską gerai paplakti. Įlašinus citrinos sulčių, masę gerai išmaišyti.

Pasiruošti stiklinę stiprios ir saldžios kavos (galima pagardinti šlakeliu brendžio).

Į paruoštą tortinę (ji turėtų būti uždara) dėti biskvito blyną, jį sulaistyti kava, pertepti pasiruoštu įdaru ir ant viršaus dėti kitą biskvito blyną. Taip viską kartoti, kol pertepsime visą tortą. Nepamirškite pasilikti šiek tiek kremo, nes surinkto torto viršų taip pat reikės aptepti. Apteptą torto viršų apibarstyti smulkiai tarkuotu juoduoju šokoladu ir dėti į šaldytuvą – ten rekomenduojama laikyti per visą naktį. Atvėsusį tortą išimti iš tortinės ir kraštus apibarstyti sausainių trupinukais.

Desertas su braškėmis

Reikės: 500 g varškės, 200 g grietinėlės (galima pakeisti jogurtu), 1 šaukšto želatinos, 1 šaukštelio vanilinio cukraus, 3 šaukštų cukraus (arba pagal skonį), braškių.

Gaminimas: varškę, grietinėlę ir cukrų maišyti tol, kol neliks grūdelių. Želatiną užpilti šaltu vandeniu ir išbrinkinti, tada garų vonelėje pašildyt,i kol ištirps, ir plona srovele supilti į prieš tai paruoštą masę. Braškes supjaustyti norimo dydžio gabaliukais (galima dėti ir nesmulkintas) ir apibarstyti cukrumi. Jas taip pat sudėti į prieš tai pasiruoštą masę, viską sumaišyti ir pilti į norimą indą. Paruoštą desertą šaldytuve šaldyti mažiausiai 2 valandas. Norint atvėsusį desertą gražiai išimti iš formos į lėkštę, pašnekovė pataria pirmiausiai palaikyti virš garų.

Įdaryta višta

Reikės: vištos, 300 g vištienos krūtinėlės, 1 svogūno, 1–2 morkų (priklauso nuo dydžio), pipirų ir druskos, prieskoniai (pagal skonį), įdarą galima pagardinti pistacijomis, razinomis arba slyvomis (pašnekovė dažniausiai renkasi pistacijas, o kartais įdaro ir be pagardų).

Gaminimas: „išrenkite“ vištą iš odos: perpjaukite odą per krūtinę, atskirkite nuo mėsos, palikdami tik sparnelius, kumpelius ir uodegytę. Visa tai darykite aštriu peiliu ir labai atsargiai, kad neįpjautumėte odos. Vištos išnarą reikia pasūdyti, papipirinti ir palikti pastovėti kambario temperatūroje, kol pasiruošite įdarą.

Įdarui krūtinėlę ir mėsą, kurią nukaulinote nuo vištos, sumalti. Tarkuotas morkas ir smulkiai pjaustytą svogūną pakepinti aliejuje keptuvėje ir sumaišyti su malta vištiena. Tada sudėti norimus pagardus ir mėgstamus prieskonius. Paruoštą įdarą dėti į vištos odelę, užsiūti, vištos viršų subadyti su adata ir aptepti aliejumi. Paruoštą patiekalą kepti apie valandą iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Iškeptą ir atvėsintą vištą supjaustyti ir pasitelkiant fantaziją papuošti.

Įdarytas upėtakis

Reikės: upėtakio (galima rinktis ir kitą mėgstamą žuvį), 1–2 svogūnų, 1–2 morkų, mėgstamų prieskonių ir druskos (pagal skonį).

Gaminimas: žuvį nuskusti, perpjauti pilvą kuo mažesniu pjūviu, išimti vidurius, gerai išplauti. Atskirtą nuo odos žuvies mėsą sumalti. Tarkuotas morkas ir smulkiai pjaustytus svogūnus pakepinti, sumaišius kartu su prieskoniais dėti atgal į žuvį ir užsiūti perpjautą pilvą (būtina išlaikyti žuvies formą). Tada smailia adata subadyti odą ir aptepti aliejumi. Įdarytą žuvį kepti valandą iki 180–200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Kai žuvis iškepa, iš pilvo išimti siūlus, supjaustyti ir puošti daržovėmis, alyvuogėmis, citrinomis (pašnekovė prie įdaryto upėtakio papildomai paruošia padažo: sumaišo majonezą ir krienus).

 

Džestina BORODINAITĖ

 

www.rinkosaikste.lt