Scanpix nuotr.

Dažniausiai tik užklupus karščiams pastebima, kad automobilio vėdinimo sistema dirba ne taip efektyviai, kaip norėtųsi. Tuomet skubama ją pripildyti freono – suslėgtų dujų, cirkuliuojančių kondicionavimo sistemoje. Kad būtų galima mėgautis gaivia vėsa, kartais to nepakanka. Gali tekti atlikti oro kondicionavimo įrangos remontą, užtaisyti nesandarias vietas ar net dezinfekuoti sistemą.

Nepasiduoti impulsui

Kai užkepinus saulutei automobilio salone nebėra kuo kvėpuoti, prisimenamas kondicionierius. Jeigu jį įjungus nesulaukiama norimo efekto, kyla mintis stabtelėti prie pirmo pasitaikiusio prekybos centrų aikštelėse it grybų pridygusių kondicionierių pildymo centriukų. Tačiau sezoniniai freono pildytojai tik pripila vėdinimo sistemą šaldalo – jie sistemos sandarumo netikrina ir neremontuoja.

Kondicionierių specialistai pataria nesusigundyti greita paslauga. Jų teigimu, pildyti sistemą nepatikrinus jos sandarumo – rizikingas sprendimas. Dairantis, kur pripildyti vėdinimo sistemą šaldymo dujų, specialistai pataria vadovautis dviem pagrindiniais kriterijais. Pirma, nepilti jų ten, kur netikrinamas sistemos sandarumas. Antra, pasirinkti tokį kondicionierių priežiūros centrą, kuriame įranga būtų ir taisoma.

Specialistų patirtis rodo, kad patikrinus kondicionavimo sistemos sandarumą dažnai paaiškėja, jog ją būtina remontuoti. Patikrinti, ar gerai veikia kondicionierius, labai paprasta. Vasarą tereikia nustatyti žemiausią galimą oro temperatūrą ir įjungti stipriausią pučiamo oro srautą. Iš ortakių turėtų sklisti vėsus, apie 10 laipsnių oras. Esant vėsesnei nei 20 laipsnių aplinkos temperatūrai, šaldymo efektyvumą galima patikrinti apčiuopiant du kondicionieriaus vamzdelius, esančius ties pertvara, kuri skiria saloną nuo variklio skyriaus. Vienas jų, plonesnis, turėtų būti šiltas, kitas – šaltas.

Mėgautis – saikingai

Vis dėlto mėgautis kondicionieriaus teikiama vėsa reikėtų saikingai. Įjungti šį įrenginį visu pajėgumu, vos tik užvedus automobilį, ypač ilgą laiką stovėjusį ir įkaitusį saulėje, nepatartina. Pirmomis akimirkomis iš ortakių bus pučiamas įkaitęs, o ne vėsus oras. Užvedus variklį ir įjungus kondicionierių pravartu išlipti ir kelias minutes palaukti, kol sistema atvėsins saloną. Jeigu būtina iškart važiuoti, galima šiek tiek pariedėti atvertais langais, kad išsisklaidytų susikaupęs karštis.

„Oro ir salono temperatūrų skirtumas turėtų būti ne didesnis kaip 4–6 laipsniai. Kitu atveju kyla grėsmė persišaldyti“, – sako kondicionierių pildymo įmonės atstovas Algis Daugėla.

Anot pašnekovo, net naujų automobilių kondicionieriai kartais ištuštėja gana greitai. „Klientai priekaištauja, neva, šaldytuvui per dvidešimt metų, ir jokių rūpesčių dėl šaldymo nekyla, o automobiliui nespėjama pildyti…“ – dalijasi patirtimi A.Daugėla. Tačiau buitiniame šaldytuve, pasak jo, visa sistema hermetiškai sujungta metaliniais vamzdeliais, joje nėra jokių besisukančių detalių, o automobilyje yra daugybė vietų, pro kurias šaldalas gali ištekėti.

Trapūs vamzdeliai

Kondicionavimo sistemos elementai itin neatsparūs mechaniniams pažeidimams. Jų gali atsirasti automobiliui patekus netgi į nedidelį eismo įvykį. Sistema gali nustoti veikti dėl įvairių priežasčių. Dažniausia taip nutinka išsekus freonui.

„Šaldalas gali ištekėti per kompresoriaus veleno riebokšlį. Sandarumą silpnina ir guminės žarnos. Per jas netgi teoriškai leistina difuzija“, – teigia kondicionierių remonto specialistas Zigmas Jurevičius.

Elektronikos valdomi šiuolaikiški oro kondicionavimo mechanizmai gali neveikti dėl elektros sistemos gedimų, pvz., neįsijungiant kompresoriui ar kitų sutrikimų. Beje, klimato kontrolė pati savaime nei šildo, nei šaldo. Šis elektronikos blokelis tik varsto šilto ir šalto oro srauto sklendes, palaikydamas nustatytą temperatūros režimą. Šaltį automobilyje „gamina“ kondicionierius. Jeigu jo nėra, klimato kontrolė automobilio saloną gaivina tik tiek, kiek vėsos gauna iš aplinkos.

Be to, visi šiuolaikinių kondicionierių elementai pagaminti iš aliuminio, neatsparaus korozijai. Kai juos pažeidžia rūdys, iš sistemos gali ištekėti freonas. Neretai nuo vibracijos tiesiog mechaniškai prasitrina besiliečiantys aliuminio vamzdeliai. Pasitaiko, kad kiaurymę aliuminyje pragremžia netgi elektros laidas, kabaldžiuojantis ant vamzdelio.

Lemia sandarumas

Neatlikus sistemos patikros ir vien tik pripildžius šaldalo, gali tekti netrukus pas pildytojus grįžti su pretenzijomis. Po kelių dienų šaldymo skyčiui vėl išsekus dėl sistemos nesandarumo, teks važiuoti pas meistrus ieškoti gedimo priežasties. O pinigai, sumokėti už pildymą, bus paleisti vėjais.

Pasak Z.Jurevičiaus, kondicionavimo sistemos sandarumas tikrinamas slėgiu, specialiu aparatu į sistemą pripučiant azoto. Vietos, pro kurias išteka skystis, aptinkamos ir sistemą vaakumuojant – išsiurbiant orą arba ten esančias dujas. Šis būdas naudojamas ne tik sandarumui patikrinti. Vaakumuojant iš sistemos išgarinami drėgmės, vandens ir kitų skysčių, kaip antai, po variklio plovimo prasiskverbusių tirpiklių likučiai. „Todėl patartina net ir vėsiu laikotarpiu kartkartėmis, nepaisant oro temperatūros, kelioms minutėms įjungti kondicionierių. Taip užtikrinama, kad visi sistemos elementai bus tinkamai sutepti“, – primena Z.Jurevičius.

Užkemša sistemą

Kitas pavojus – ant kondicionavimo sistemos garintuvo kaupiasi dulkės, žiedadulkės ir kitos smulkios dalelės, prasiskverbiančios pro salono filtrą. Iš aušinamo oro išsiskiriantis kondensatas sudaro mikroorganizmams veistis tinkamą terpę, kurioje palankiai tarpsta įvairios bakterijos ir grybeliai. Šiems suvešėjus su pirmu vėsaus oro gurkšniu į saloną išpučiami minėti mikroorganizmai. Oro kondicionierius gali kenkti žmonėms, sergantiems astma ar alergijomis. Neprižiūrimas įrenginys prasčiau veikia, jame kaupiasi nešvarumai.

„Dėl jų automobilyje gali tvyroti nemalonus kvapas. Todėl automobilio kondicionavimo sistemą patartina dezinfekuoti bent kartą metuose“, – pastebi kondicionierių remonto specialistas Anatolijus Morkvėnas.

Nors ir skambėtų paradoksaliai, tačiau vieną didžiausių grėsmių oro kondicionavimo sistemai kelia drėgmė, skatinanti koroziją. Be to, susidarę ledo gabaliukai gali užkimšti cirkuliacines angas ar patekti į kompresorių. Panašiai, kaip krešuliai užkemša žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemą“, – palygina A.Morkvėnas. Prireikus kondicionavimo sistemą gali tekti išvalyti. Tokia procedūra taikoma, kai sistemą užteršia metalo mikroelementų prisigėrusi alyva ar dylančio kompresoriaus drožlės.