Į Kėdainius aplankyti mamos, klasės auklėtojos ir mokyklos sugrįžtanti Renata sako, kad visada gera pasivaikščioti po senamiestį, Nevėžio pakrante, pailsėti miesto parke. / Sauliaus Baniulio nuotr.

Nevėžio slėnį Kėdainių rajone iš šio krašto kilęs Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas poetiškai yra apibūdinęs kaip vietovę, kuri, „matyt, pelnytai laikoma Lietuvos širdimi ir gražiausia jos vieta.“ Su tuo visiškai sutinka Kėdainiuose užaugusi televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė–Jakovleva.

Kėdainiai – nuo XIV a. pabaigos savo istoriją skaičiuojantis miestas, visais laikais garsėjęs kultūrų įvairove, savitu architektūriniu stiliumi. Čia išlikęs vienas iš septynių senamiesčių Lietuvoje, kuriame – vingiuojančios senosios gatvelės, prekybos aikštė, XVI–XIX a. statyti unikalūs pastatai.

„Kėdainiuose gyveno didinga Radvilų giminė, kitos garsios istorinės asmenybės, įvairių tautybių atstovai: žydai, lenkai, rusai, gudai, net škotų būta. Ir visi jie kažką Kėdainiams paliko. Šiame mieste stovi kone visų didžiųjų religijų maldos namai – mūrinė Šv. Jurgio ir medinė Šv. Juozapo katalikų bažnyčios, cerkvė, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčios. Taip pat dvi didžiulės sinagogos Senojoje Rinkos aikštėje, kurios, deja, sovietiniais laikais buvo paverstos sandėliais. Ir, žinoma, vienas iš dviejų Lietuvoje esančių minaretų, – pasakoja Renata. – Kėdainių minaretas stovi parke. Legenda byloja, kad grafas Eduardas Totlebenas jį pastatęs savo meilužės turkės garbei ir auštant jos vėlė pasirodo minareto balkone. Labai paslaptinga vieta. Kai ten apsilankau, mane iki šiol apima keistas jausmas, lyg būčiau persikėlusi šimtus metų į praeitį… Šalia teka Dotnuvėlės upė ir dėl to minaretas atrodo dar labiau atskirtas nuo pasaulio.“

Renata priduria, kad Kėdainiai – labai jaukus ir žalias miestas. Per jį teka Nevėžis, o į šį įteka daug mažų upelių.

„Šalia vieno iš jų – Smilgos – aš ir gyvenau. Pavasarį jis taip patvindavo, kad kartą vanduo beveik buvo pasiekęs mūsų daugiabutį, – prisimena televizijos laidų vedėja. – Labai mėgau eiti pasivaikščioti palei Smilgą. Upelio pakrantės man buvo tikra ramybės oazė – dabar ten įkurtas nedidelis, bet labai gražus parkas su žibintais, suoleliais, medinėmis skulptūromis.“

Į Kėdainius aplankyti mamos, klasės auklėtojos ir mokyklos sugrįžtanti Renata sako, kad visada gera pasivaikščioti po senamiestį, Nevėžio pakrante, pailsėti miesto parke ir užsukti į jaukią kavinukę išgerti kavos.

Dėl nuo seno klestinčios daržininkystės, o ypač – agurkų auginimo, Kėdainiai dažnai šmaikščiai vadinami „agurkų sostine“.

Pasak Renatos, šios daržovės – vienas iš tų produktų, be kurių Kėdainių kraštas neįsivaizduojamas. „Kėdainiuose net vyksta tradicinė Agurkų šventė! Šias daržoves auginantys žmonės žino daugybę marinavimo, rauginimo ir kitokių agurkų konservavimo būdų bei receptų. Buvusi kolegė yra užkietėjusi agurkų marinavimo asė – jos dėka pirmąkart ragavau su garstyčiomis ir gelsvėmis marinuotų agurkų. Įspūdingo skonio yra medaus ir kalendrų sėklų marinatas“, – tikina ji.

Gardūs ir kėdainiškių virtinukai. Renata pasakoja, kad vienoje kavinėje, įsikūrusioje Kėdainių rajone, Sirutiškyje, galima paskanauti net 15 rūšių rankų darbo virtinukų, įdarytų įvairiausiais įdarais: varškės, kiaulienos, elnienos ir net šamo.

Žinomiausias šio krašto patiekalas, ko gero, yra Kėdainių blynai.

„Pirmąkart jų paragavau savo mokyklos valgykloje. Iki tol buvau valgiusi tik paprastų bulvinių blynų ir apie jokius Kėdainių blynus net nebuvau girdėjusi. Patiko! Todėl jau netrukus juos pradėjau kepti namie. Visgi dariau viską taip, kaip ir paprastiems bulviniams blynams, tik maltos kiaulienos į vidų dėdavau. Tačiau po kiek laiko iš vienos senutės sužinojau neva tikrąjį Kėdainių blynų receptą. Juo ir pasidalysiu su jumis“, – sako Renata.

Kėdainių blynai

Tarkiams:
bulvės
1 svogūnas
1 kiaušinis
pusė šaukšto miltų
pusė šaukšto grietinės
druska
pipirai
aliejus
Įdarui:
keli šimtai gramų maltos kiaulienos
keli šimtai gramų maltos jautienos
1 svogūnas
druska
pipirai
mėgstami prieskoniai
kiaulienos taukai mėsai apkepti

Bulves ir svogūnus sutarkuoti, į tarkius sudėti visus likusius produktus (be riebalų) ir gerai išmaišyti. Jei yra daug skysčio, nusemti. Įdarą ruošti taip: imti dalį maltos kiaulienos ir dalį jautienos. Sumaišyti su druska, prieskoniais, smulkiai sukapotu svogūnu. Pusę mėsos pakepinti keptuvėje su šaukštu kiaulienos taukų ir paskui sumaišyti su likusia žalia mėsa. Į įkaitintą aliejų keptuvėje dėti šaukštą tarkių, ant jų mėsos įdaro ir ant viršaus dar vieną šaukštą tarkių. Gerai apkepti iš abiejų pusių. Galima valgyti ir tik keptuvėje iškeptus blynus. Tačiau dar skaniau, jei juos kelioms minutėms pašausite į 180 °C temperatūros orkaitę arba krosnį. Blynus galima valgyti su grietine, bet ypač skanu – su šviežių miško grybų padažu arba dažiniu iš varškės, krapų, grietinės, kelių šaukštų kefyro ir druskos.

Roberta TRACEVIČIŪTĖ