Scanpix nuotr.

Dirbantys Lietuvoje draudikai pastebi, kad automobilių vagysčių skaičius pernai, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo ketvirtadaliu, tačiau perspėja, kad tuo džiaugtis nereikėtų, nes labai padaugėjo tokių vagysčių kaimyninėse šalyse.

Vagia brangesnius

„Lietuvos draudimo“ bendrovė paskelbė, kad jos klientai pernai neteko 56 transporto priemonių – tai mažiausias skaičius nuo 2010 metų. Bet automobilių vagišiai pakeitė savo įpročius – aktyviau darbavosi šalies sostinėje ir taikėsi į brangesnius automobilius. Kelerius pastaruosius metus populiariausiu grobiu buvusius „Volkswagen“ markės modelius pakeitė BMW markė. Pasikeitė ir miestas, kuriame įvykdoma daugiausiai automobilių vagysčių. Jei 2014-2015 metais pagal automobilių vagysčių skaičių pirmavo Kauno miestas, tai 2016-aisiais jį pakeitė Vilnius. Šalies sostinėje, palyginti su praėjusiais metais, užfiksuotas net 57 proc. padidėjęs pavogtų automobilių skaičius. Vasarą į brangesnius automobilius ilgapirščiai dažniausiai taikosi Palangoje. Tik kurorte dažniau nukenčia atvykėliai iš kitų šalių, o Vilniuje ir Kaune vagys kėsinasi į vietos gyventojų transporto priemones.

Pagal „Lietuvos draudimo“ statistiką, per šiuos metus ne taip aktyviai darbavosi ir automobilių detalių vagys – „Lietuvos draudimas“, palyginti su 2015 metais, užregistravo apie 16 proc. mažiau pranešimų apie transporto priemonių detalių vagystes. Ir čia pastebima tendencija, kad vagys ėmė laikytis principo „mažiau, bet brangiau“ – jie ėmė rinktis brangesnes automobilių detales, taip padarydami didesnę žalą klientams.

Detalių vagys dažniausiai renkasi populiariausius šalyje „Volkswagen“, „Toyota“, BMW automobilius. Tarp populiarių detalių vagysčių galima paminėti BMW fotochrominius veidrodėlius ar „Volkswagen“ multimedijos sistemas.

Ištirta tik trečdalis

Draudikų statistiką patvirtina ir policijos suvestinės. Pernai Lietuvoje įvykdyta 1016 automobilių vagysčių. Kaip draudikai, taip ir policija patvirtina, kad visą dešimtmetį automobilių vagystėmis labiausiai garsėjusi Kauno apskritis, pernai perleido „vagių sostinės“ vardą Vilniaus apskričiai. 2016 metais čia įvykdyta 290 vagysčių, o Kauno apskrityje – 269.

Policijai pernai pavyko ištirti vos apie 30 procentų šių nusikaltimų. Šis skaičius gerokai mažesnis nei 2015 metais, kai tokių nusikaltimų buvo ištirta apie 43 procentus.

Pasak specialistų, dažniausiai Lietuvoje vagiami tie automobiliai, kurių registruojama daugiausia. Didžiąją dalį Lietuvoje registruotų „Volkswagen“, BMW ar „Audi“ sudaro senesni automobiliai – būtent jie dažniausiai ir vagiami. Pavogtų automobilių likimas dažniausiai yra labai nuspėjamas. Jeigu automobilis yra naujas ar apynaujis ir brangus, tikėtina, kad vagys suklastos jo identifikavimo numerį ir vėl bandys paleisti į rinką. Kitas, kur kas dažnesnis, variantas – pardavimas dalimis. Taip pat pasitaiko atvejų, kai automobilis pavagiamas vien tam, kad juo būtų galima kurį laiką pasivažinėti. Neretai pavogti seni ir beverčiai automobiliai randami laukuose ar miškuose.

Veikia kaip programišiai

Jei turite automobilį, kuris užvedamas mygtuko paspaudimu, verta susirūpinti – Latvijoje pastaraisiais mėnesiais itin išaugo berakčių automobilių vagysčių skaičius, rašoma draudimo bendrovės „Gjensidige“ pranešime žiniasklaidai. Šios bendrovės specialistai įspėja, kad vagys aktyviai darbuojasi kaimyninėse šalyse, kur šiemet, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, pavagiamų automobilių skaičius padvigubėjo. Todėl niekas negali garantuoti, kad pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjusi automobilių, turinčių beraktį užvedimą, vagysčių banga nepasieks ir Lietuvos.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto priemonių draudimo produkto vadovo Baltijos šalims Andriaus Loveikio, vagys renkasi kaimynines šalis, nes ten draudikų taikomi saugumo reikalavimai prabangiems automobiliams yra daug nuosaikesni, todėl mašinvagiai aktyviau grobio ieško pas mūsų kaimynus. Tačiau privalome būti budrūs ir pasiruošti situacijai, jei automobilių vagių grupuotės imtų plėsti nusikalstamos veiklos žemėlapį ir pradėtų aktyviai darbuotis mūsų šalyje. „Naujesnės nei 5 metų lengvosios transporto priemonės dažnu atveju gali turėti beraktę užvedimo sistemą, kuri yra labai patogi vairuotojui, tačiau dar patrauklesnė automobilių vagims. Pastebima, kad mašinvagiai kiekvienais metais tobulėja ir, pasitelkę išmaniąsias technologijas, nusikaltimus atlieka kaip tikri programišiai. Tokiais atvejais automobilį galėtų apsaugoti papildomos apsaugos sistemos, o jei būtų patirti nuostoliai, juos atlygintų draudimas“, – sakė A. Loveikis.

Automobilių saugumo sprendimų bendrovės „Altas Automotive“ vadovas Vytautas Grigaitis patvirtino, kad labiausiai pažeidžiami yra automobiliai, turintys beraktę užvedimo sistemą. „Norint užvesti tokį automobilį, užtenka apytiksliai atspėti, kokioje vietoje gali būti jo raktas. Vagys yra apsirūpinę vos kelis šimtus eurų kainuojančia technologija, kuri prailgina rakto veikimo spindulį. Įprastas rakto veikimo atstumas yra keli metrai, o vagių turima įranga jį prailgina iki kelių šimtų metrų. Jei automobilis stovi prie namų, kuriuose yra raktas, nusikaltėliai jį suaktyvina, atrakina dureles ir užveda transporto priemonę“, – kalbėjo V. Grigaitis. Pasak jo, išmanesni automobilių vagys naudoja įrangą, kuri geba nuskaityti atrakinimo kodą iš automobilio rakto. „Kai naudojamas šis kodas, kuris leidžia patekti į transporto priemonę, mašinos rakto atstumas net nėra svarbus, tai gali būti ir keliasdešimt kilometrų. Užvestas automobilis gali važiuoti, kol neišjungiamas jo variklis“, – sakė saugumo sprendimų bendrovės vadovas.

Stebuklingas prietaisas

Tarptautinis draudimų nuo nusikalstamumo biuras (TDNB) Jungtinėse Amerikos Valstijose įsigijo prietaisą, kurį naudoja automobilių vagys ir ir atliko bandymą, kuris parodė, kad dauguma automobilių lengvai atrakinami ar užvedami vagišių prietaisais. Prietaisas veikia tik mygtuko paspaudimu užvedamus arba turinčius beraktę užvedimo sistemą automobilius. Prietaisas buvo išbandytas su 35 modeliais, jis atrakino 54 proc. automobilių. Tariamiems vagims buvo leista nuvažiuoti su 51 proc. automobilių. Paskui automobiliai buvo sustabdyti, o prietaisui pavyko vėl užvesti 34 proc. automobilius.

„Įsitikinome, kad šie prietaisai veikia, – rašoma TDNB vadovo Joe Wehrle pranešime. – Galbūt jie veikia ne visų modelių automobilių užvedimo sistemas, tačiau pakankamai, kad vagys galėtų nuvaryti – ir gana lengvai. Baugu, kad savininkams nėra įspėjimo ar paaiškinimo. Nebent nusikaltimas būtų užfiksuotas apsaugos kamera, priešingu atveju savininkas ar policija nė nežinos, kas iš tiesų įvyko. Dažnai manoma, kad automobilį nuvilko.“

Apie panašios sistemos veikimą jau skelbė ir Vokietijos automobilininkų klubas ADAC.

Spynų nėra

Specialistas patikino, kad transporto priemonių savininkai automobilių saugumu dažniausiai susirūpina tik tada, kai nukenčia nuo automobilių vagių. Iki tol didžioji dalis vairuotojų renkasi tiktai tokį automobilio apsaugos lygį, koks yra reikalingas jį draudžiant.

Pareigūnai tvirtina, kad dažniausiai automobiliai pavagiami tuomet, kai juose nebūna jokios apsaugos sistemos arba ji labai lengvai įveikiama. Jau net ir paprasčiausia apsaugos sistema apsaugo transporto priemones nuo neprofesionalių, „gatvinių“ nenaudėlių. O profesionalams spynų nėra. Todėl patikimiausios yra tos sistemos, kurios leidžia matyti transporto priemonės buvimo vietą, taip pat tos, kurių ryšio nepavyksta lengvai užblokuoti.

Tokias sistemas rekomenduoja ir draudėjai. Jie siūlo įsigyti vairuotojo registracijos kortelę. Turint tokią kortelę galima automobilį užvesti ir juo naudotis, o jei kortelės nėra, tuomet automobilis paprasčiausiai neužsiveda. Arba automobilyje sumontuoti sekimo sistemą. Tai užtikrina maksimaliai greitą automobilio suradimą, tačiau kas mėnesį tenka sumokėti mažiausiai 20 eurų abonementinį mokestį. Brangus yra ir GSM saugos sistemos ar palydovinės sistemos įrengimas. Todėl tokios sistemos ir įrengiamos automobiliuose, kurie kainuoja daugiau nei 50 000 eurų.

Tarp pigesnių automobilių savininkų populiarios ir paprasčiausios automobilių apsaugos priemonės – apsaugos sistema, vairo užraktas, variklio blokavimo sistema. Nuo profesionalių nusikaltėlių šios priemonės nepadės, tačiau atsitiktiniai vagišiai jų neįveiks.

Stasys ŠAULYS