Scanpix nuotr.

Alkoholio matuoklį vežiotis automobilyje kol kas nėra privalu. Tačiau jis neabejotinai būtų pravertęs ne vienam, „sudegusiam“ dėl vienos ar kelių promilės dalelių, viršijusių nustatytą ribą. Vairuojantys neblaivūs kelių patruliams yra įkliuvę ne tik eiliniai neapdairieji, bet ir garsūs visuomenės nariai. Nuo sausio 1 d. tokio neatsakingo elgesio kaina padidėjo.

Nuo 2017-ųjų pradžios vairuotojai, kuriems bus nustatytas lengvas girtumas (0,4–1,5 promilės) arba kurie vengs pasitikrinti neblaivumą, bus baudžiami nuo 300 iki 450 eurų bauda. Smarkiau apsvaigusiems vairuotojams bus taikoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Tad tiems, kurių kraujyje bus rasta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, gali grėsti netgi laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Sutrumpins bausmę

Jau „paslydusiųjų ant kamščio“ laukiančias naujoves galima apibūdinti vienoje rankoje laikomo rimbo, o kitoje – pyrago principu. Nuo 2017 m. liepos 1 d. vairuotojai, kuriems už vairavimą neblaiviems yra atimtas vairuotojo pažymėjimas, atlikę ne mažiau kaip pusę bausmės, atgaus teisę sėsti prie vairo, jei savo sąskaita mašinoje įsirengs vadinamąsias alkoholio spynas.

„Jie galės vairuoti tik tas transporto priemones, kuriose sumontuotas antialkoholinis variklio užraktas. Tokią teisę jiems patvirtins valstybės įmonė „Regitra“, išduodama vairuotojo pažymėjimą su atitinkamu apribojimo kodu ir apie tai įrašydama Kelių transporto priemonių vairuotojų registre“, – sakė įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Prašantysis sutrumpinti bausmę privalės savo sąskaita įsigyti ir automobilyje įmontuoti daugiau nei 1 tūkst. eurų kainuojantį antialkoholinį variklio užraktą. Kaskart įsėdęs į mašiną vairuotojas prieš užvesdamas variklį turės papūsti į alkotesterį, sujungtą su vadinamąja alkoholio spyna. Pasibaigus nuobaudos terminui, žmogus šį užraktą galės išmontuoti ir parduoti ar išnuomoti likimo draugui.

Nuolatinė kontrolė

Švediškų sunkvežimių „Volvo“ atstovybės Lietuvoje rinkodaros vadovo Lauryno Bričkaus teigimu, antialkoholiniai variklio užraktai naudojami ne tik automobiliuose, kurių vairuotojai linkę sėsti prie vairo išgėrę. Lietuvoje tokius aparatus jau anksčiau pradėjo diegti transporto įmonės. Jų atstovai vis dažniau pageidauja įsigyti automobilių, kuriuose būtų įmontuotos vadinamosios alkoholio spynos. Tačiau šios srities lyderės – Skandinavijos šalys. Švedijoje šie prietaisai įdiegti daugelyje komercinio transporto priemonių. Panašiai yra ir Norvegijoje bei Suomijoje. Netgi tokioje šalyje kaip Prancūzija, kurioje vynas ant pietų stalo nieko nestebina, mokykliniuose autobusuose sumontuotos vadinamosios alkoholio spynos– įprastas dalykas.

Gudruoliams, norintiems apgauti įrangą ir pasinaudoti blaivaus draugo paslaugumu, šio sumanymo teks atsisakyti. „Antialkoholinis variklio užraktas įsijungia ir pasirengia darbui vos atidarius automobilio duris. Tai trunka apie 5 sek. Bandant užvesti variklį starteris jo nesuka. Alkoholio matuoklis signalu prašo pasitikrinti blaivumą. Jei prietaisas alkoholio neaptinka, užsidega žalias užrašas OK, leidžiantis per 15 min. užvesti variklį ir pradėti važiuoti. Tuo pat metu vairuotojas fotografuojamas specialia kamera, leidžiančia prietaisui atpažinti konkretų žmogų, kuriam ir pritaikytas įrenginys“, – sako L.Bričkus.

Kamera fotografuoja vairuotoją ne tik jam sukant variklio paleidimo raktelį, bet ir automobiliui važiuojant, o nuotraukos įrašomos į laikmeną. Kelionės metu mažiausiai vieną kartą per valandą vairuotojas vėl privalo pasitikrinti blaivumą. Pakartotinai prašydamas pūsti, aparatas ima pypsėti, užsidega tai padaryti raginantis užrašas. Delsiant vykdyti prievolę alkoholio matuoklio keliamas erzelis intensyvėja. Jeigu reikalavimas nevykdomas, sistema įjungia išorinę garso ir šviesos signalizaciją. Norint toliau važiuoti vis tiek tenka pakartotinai pasitikrinti blaivumą.

Protingas sprendimas

Kadangi daug išmintingiau mokytis iš svetimų klaidų, kol neprireikė savo lėšomis į automobilį montuoti brangiai kainuojančio antialkoholinio variklio užrakto, verčiau įsigyti ir visada po ranka turėti gerokai pigesnį alkoholio matuoklį. Ne vien tam, kad išgėrus būtų galima pasitikrinti, ar dar galima vairuoti. Alkotesteris gali tapti įtikinamu argumentu atkalbant išgėrusį asmenį sėsti prie vairo. Pasak prietaisų kalibravimo specialisto Arnoldo Gudzinavičiaus, renkantis alkoholio tikrintuvą derėtų atkreiptį dėmesį į jo paklaidą. Ši, priklausomai nuo modelio, gali siekti 0,05 proc. Vertėtų rinktis prietaisą, kurio rodomi duomenys pasižymėtų kuo mažesne paklaida. Atlikus testą prie gauto rezultato reikėtų pridėti didžiausią turimo alkotesterio paklaidą. Tuomet rodmenys bus tiksliau įvertinti.

Antrasis pasirinkimo kriterijus – jutikliai. Šie dažniausiai būna puslaidininkiniai arba elektrocheminiai. Puslaidininkiai jutikliai yra gana jautrūs ir dažniausiai diegiami asmeniniuose alkotesteriuose. Jų veikimo laikas priklauso nuo to, ar prietaisas tinkamai naudojamas. Pavyzdžiui, girtumą tikrintis galima praėjus ne mažiau kaip 20 min., kai buvo pavartota alkoholio ar parūkyta. Elektrocheminiai jutikliai naudojami pusiau profesionaliuose ir profesionaliuose alkoholio tikrintuvuose. Jie yra labai patvarūs, jų rodomi duomenys tikslūs, o apytikslis veikimo laikas siekia apie 5 metus.

Nepasikliauti bet kuo

Alkotesteriai , kuriuose įdiegta pūtimo laiko ir srauto kontrolės sistema, gerokai patikimesni. „Tokių prietaisų duomenys absoliučiai tikslūs. Naudojantis kitokiais alkoholio matuokliais, kyla abejonių, ar pakankamai buvo įpūsta oro ir ar pūsta tiek laiko, kiek reikėjo“, – aiškino A.Gudzinavičius. Pasak jo, patartina rinktis tik kalibruojamą alkotesterį, nes toks prietaisas bus ilgaamžis. O svarbiausia – nesusižavėti ir nepasikliauti pigiais neaiškios kilmės, dažniausiai kiniškais prietaisais, galinčiais pateikti netikslius duomenis ir įstumti į nepavydėtiną situaciją.

Dainius Miniotas