P. Lileikio nuotr.

Paramos verslui kaime norintiems gyventojams prireikė lygių galimybių sergėtojų pagalbos. Praėjusių metų pabaigoje Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) konstatavo, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įgyvendindama Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“, diskriminuoja vyresnius asmenis. Ministerija kol kas dar nėra pateikusi atsakymo, kokių priemonių imsis, kad į paramą pretenduojantys vyresni kaimo gyventojai nesijaustų skriaudžiami.

Jaučiasi diskriminuojami

Kaimo gyventojai dažnai piktinasi dėl kontroliuojančių institucijų dėmesio, ieško teisybės ŽŪM pavaldžiose tarnybose, savivaldybėse. Pernai bene pirmą kartą buvo pramintas takelis į LGKT. Anot šios tarnybos atstovų, buvo gautas dviejų pareiškėjų skundas, kad paraiškų paramai gauti vertinimo taisyklėse numatyta vertinimo sistema yra gerokai palankesnė jaunesniems asmenims. Dėl to visi vyresnio amžiaus pareiškėjai patiria diskriminaciją.

Į lygių galimybių sergėtojus besikreipę asmenys skundėsi, kad 40 metų perkopusiam kaimo gyventojui gauti paramą pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ šansų mažai, nes jaunimui pridedama daug papildomų balų vien už amžių.

Taisyklės numato, kad pareiškėjams iki 29 metų amžiaus skiriami net 25 papildomi balai, nuo 30 iki 40 amžiaus – 15 balų. Taip pat papildoma paraiškų atrankos eilė sudaroma pagal pareiškėjo amžių (pirmumas teikiamas jaunimui).

ŽŪM Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Snieguolė Valiulienė sakė, kad  pagal minėtą veiklos sritį paraiškos pirmą kartą buvo renkamos pernai nuo lapkričio 2-osios iki gruodžio 16 d. Per tą laiką sulaukta 364 paraiškų, kuriose prašoma 8,7 mln. eurų.

Konkurencija dėl paramos ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse didelė, nes šiai sričiai  2016 metams atriekta kur kas mažiau lėšų nei buvo prašoma – vos 3 mln. eurų. Tad suprantama, kad kažkam trūko nervai, ir žmonės pasipiktinimą išliejo lygių galimybių kontrolieriams.

Vyresniems sunkiau

LGKT atstovė Mintautė Jurkutė aiškino, kad ŽŪM tikslas remti jaunimą yra geras, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vyresnio amžiaus asmenys darbo rinkoje patiria daug sunkumų, išskirtinių sąlygų sudarymas tik jaunimui yra neteisingas.

Statistikos duomenys rodo, kad 55–64 metų žmonių užimtumo lygis sudaro 64,8 proc., o 25–54 metų asmenų – 83,1 proc. Vadinasi, galimybės įsidarbinti mūsų šalyje yra daug palankesnės jaunimui nei vyresniems žmonėms.

„Skirti kone pusę balų vien už tai, kad pareiškėjas yra jaunesnio amžiaus, neproporcinga priemonė. Tokiu atveju vyresni pareiškėjai gali nesurinkti reikiamo balų skaičiaus ir likti be galimybės pretenduoti į paramą. Norint paskatinti jaunimą imtis verslo kaime, reikėtų paieškoti kitokių būdų, kurie nediskriminuotų vyresnių žmonių“, – sakė M.Jurkutė.

LGKT konstatavo, kad vyresnių asmenų užimtumo problemos yra ne mažiau svarbios nei jaunų, todėl būtina numatyti lygiavertę paramą visoms diskriminacijai jautrioms socialinėms grupėms, siekiant skatinti užimtumą ir kurti kokybiškas darbo vietas kaimo vietovėse.

Gali tapti priedanga

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos vadovas, Varėnos krašto vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkas Povilas Saulevičius teigė, kad KPP yra ir daugiau priemonių, kuriose pirmenybė ir papildomi balai teikiami jaunimui. Taip esą siekiama gaivinti kaimą, į jį pritraukti jaunų žmonių. Tačiau, jo manymu, tokios priemonės yra gana formalios.

„Nemanau, kad reikėtų iškirtinai kažką remti. Gerai būtų, kad nors kas ryžtųsi kurti verslą kaime – nesvarbu, ar jaunas, ar vyresnio amžiaus. Svarbesnė turėtų būti pati idėja, o ne paramos prašytojo amžius“, – svarstė Varėnos VVG pirmininkas.

Kita vertus, anot P.Saulevičiaus, jaunimui suteikiami privalumai įgyvendinant projektus gali būti tik priedanga lengviau gauti europinę paramą. „Dirbtinai jaunų žmonių nepriviliosi, jeigu jie nematys kaime perspektyvos. Galima teoriškai deklaruoti, kad jaunimas buvo paskatintas, bet realybė dėl to nepasikeis. Juk ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama ne vienu atveju tebuvo formalumas. Rastume ūkių, kur dirba ne paramą gavę jaunieji ūkininkai, o jų tėvai“, – samprotavo pašnekovas.

P.Saulevičius: „Gerai būtų, kad nors kas ryžtųsi kurti verslą kaime – nesvarbu, ar jaunas, ar vyresnio amžiaus.“

Vilios jaunimą

Raseinių rajono VVG pirmininkas Vincas Blinstrubas mano, kad kalbėti apie vyresnio amžiaus žmonių diskriminaciją, kai Lietuvos jaunimas masiškai emigruoja į užsienį, būtų neprotinga. Ypač kaime žūtbūt reikia jaunimo, kad provincijoje neliktų tik senoji karta.

„Apie tai daug kalbame, o kai jaunimą norima paremti, atsiranda skundų. Juk tikslingiau remti trisdešimtmečio, o ne šešiasdešimtmečio verslo projektą. Jauni žmonės perspektyvesni, tik jiems reikia padėti, pastūmėti. Jeigu dėl diskriminacijos skundžiasi 40-ies metų gyventojas, galima būtų svarstyti, kodėl jis iki tol nesukūrė verslo“, – savo nuomonę išsakė raseiniškis.

Po mėnesio kito rajonų VVG pradės įgyvendinti verslo kaime skatinimo priemonę, kurioje taip pat bus numatyti privalumai jaunimui. V.Blinstrubo manymu, dėl to nereikėtų jaudintis vyresniesiems, nes lėšų esą užteks ir vieniems, ir kitiems. „Jei prašys, gaus. Nebus taip, kad laimės tik jauni pareiškėjai“, – užtikrino Raseinių rajono VVG pirmininkas.

Smaugia mokesčiai

Vis dėlto V.Blinstrubas nebuvo tikras, kad verslui pradėti skirta europinė parama gali būti reikšminga paskata jaunimui kurtis kaime, mat ji nėra didelė. Be to, ir perėjus atranką iš pradžių reikia pagal visas nustatytas sąlygas investuoti savo lėšas, tik paskui grįžta skirta europinė parama. Tad reikia kreiptis paskolos iš banko, kuris paprašys užstato.

„Rajono plėtros strategijai įgyvendinti turime 2,5 mln. eurų 5 metams. Tai – nedideli pinigai, su kuriais didelių sumanymų neįgyvendinsi. Bet tiems, kurie svarsto, ar emigruoti, ar kažko imtis kaimo vietovėse, parama verslo projektams gali padėti apsispręsti likti vietoje. 40–50 tūkst. eurų projektui tikrai nesuvilios to, kuris jau yra išvykęs“, – samprotavo pašnekovas.

Raseinių VVG pirmininko manymu, nereikėtų dėti daug vilčių į paramą, kai nėra palankios verslo aplinkos. Tai sukurti, diferencijuoti mokesčius verslui kaime ir didmiesčiuose – išrinktųjų politikų rūpestis ir pareiga. Tačiau sostinėje sutūpusi valdžia jau seniai nutolusi nuo provincijos ir jos problemų.

„Kai pradedantį verslininką nuo pat pirmųjų žingsnių pradeda smaugti valstybė ir bankininkai, išgyventi labai sunku. Jei būtų sukurta atitinkama valstybinė programa ir tam tikros verslininkų grupes būtų 1–2 metus atleidžiamos nuo mokesčių, reikalai pajudėtų“, – sakė V.Blinstrubas.

Niekas neprieštaravo

Tyrimą atlikusi lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė kreipėsi į ŽŪM, siūlydama keisti KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ paraiškų vertinimo tvarką.

LGKT sprendimai daugiausia yra rekomendacinio pobūdžio. Tačiau, anot tarnybos atstovų, dauguma jų yra vykdomi.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad  paramos taisyklėse nustatyti prioritetai nėra laužti iš piršto. Tai, kad atrenkant projektus paramai ypatingą dėmesį reikia skirti jaunimui, užfiksuota Europos Komisijos patvirtintoje 2014–2020 m. kaimo plėtros programoje. Anot jo, dėl prioriteto jaunimui nebuvo prieštaravimų minėtos programos Stebėsenos komitete.

B.Markauskas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo amžiaus kriterijus atrankos sistemoje nėra vienintelis, todėl negalima teigti, kad vyresnio amžiaus pareiškėjai buvo visiškai eliminuoti. Jis žadėjo, kad planuojant būsimus kvietimus teikti paraiškas paramai gauti, bus bendradarbiaujama su LGKT ieškant tinkamiausių sprendimų