Melioracijos sistemų senėjimas, techninės būklės blogėjimas tampa vis aktualesnis. Šiemet tai liūčių nuniokotuose laukuose pajuto daugelis ūkininkų. Šalies melioracijos statiniams išlaikyti reikia didžiulių pinigų, tačiau ne visas problemas galima išspręsti vien lėšų padidinimu. „Pirmiausia būtina priimti principinį sprendimą dėl turtinių santykių, tačiau visko sukrauti ant ūkininkų pečių tikrai negalima – valstybė ir savivaldybės taip pat turi prisiimti atsakomybę“,  – situaciją apibūdina žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Lietuva yra tarp daugiausia melioruotų žemių turinčių valstybių. Kadangi esame drėgmės pertekliaus zonoje, todėl žemės ūkiui palankias sąlygas įmanoma sukurti tik sausinant žemes. Melioracijos grioviai Lietuvoje driekiasi 52,3 tūkst. km, drenažas – 1,601 mln. km. Valstybei priklauso sureguliuoti upeliai, grioviai, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos. Savivaldybės atlieka melioracijos priežiūros darbus, t. y. šalina avarinius gedimus, pumpuoja vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauja griovių, pylimų ir užtvankų šlaitus, kerta krūmus, atlieka smulkų griovių remontą ir kitus priežiūros ir remonto darbus.

Žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra to žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso jo savininkui. Pastarasis, kuris yra tiesioginis naudos gavėjas, privalo naudoti pagal paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, juos skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai. Šiandien žemės savininkų nuosavybėje yra 93 proc. požeminio drenažo.

Valstybė per pastaruosius 25 metus melioracijos reikmėms skyrė 521 mln. Eur arba vidutiniškai 20 mln. Eur kasmet. Šios lėšos naudojamos valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių techninei būklei palaikyti. Deja, valstybės biudžetas lėšų poreikį melioracijai tenkina tik trečdaliu, o melioracijos statinių rekonstravimui lėšų neskiriama nuo 2012 m. – tam naudojamos tik ES finansinės paramos lėšos.

Viena melioracijos sistema priklauso keliolikai savininkų ir ji negalėtų deramai veikti, jeigu kiekvienas ūkininkas jas tvarkytų kaip panorėjęs. Todėl melioruotos žemės naudotojai per ES paramos priemones skatinami vienytis į melioracijos sistemų naudotojų asociacijas. 2007–2013 metais buvo įkurtos ir Lietuvos kaimo plėtros programos parama melioracijai pasinaudojo 192 asociacijos. Nuo 2015 m. pradėta sėkmingai įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veikla „Parama žemės ūkio vandentvarkai“. Priemonei įgyvendinti skirta beveik 87 mln. eurų, t. y. beveik tiek pat, kiek buvo skirta ir 2007–2013 m. Asociacijų, gavusių paramą, skaičius artėja prie 400.

Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, melioracijos ir hidrotechnikos statinių eksploatavimui ir jų rekonstrukcijai finansuoti savivaldybėms 2018 m. reikėtų 45 mln. Eur.  Tačiau valstybė tegali skirti  9,4 mln. Eur (1 mln. Eur mažiau nei 2017 m.) eksploatavimui, o ES lėšų likutis rekonstrukcijai 2018–2020 m. laikotarpiui sudaro apie 18 mln. Eur. „Akivaizdu, jog esama situacija netenkina nei valstybės, nei patikėjimo teise melioracijos statinius valdančių savivaldybių, nei naudą iš melioruotos žemės gaunančių žemės savininkų“, – sako ministras. B. Markauskas.

Šiandien visos šalies melioracijos statinių balansinė vertė viršija 2 mlrd. Eur, žemės savininkams perduota statinių už 0,9 mlrd. Eur. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė rekomendavo Žemės ūkio ministerijai parengti veiksmų planą dėl likusio valstybės nuosavybėje melioracijos turto (drenažo rinktuvų, griovių, polderių, tvenkinių užtvankų, vandens pralaidų, tiltų ir kt.) privatizavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatyta, jog iki 2020 m. pabaigos valstybei priklausantys melioracijos statiniai būtų perduoti jų tiesioginiams naudotojams.

Atsižvelgdama į visas aplinkybes, šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia melioracijos statinių racionalesnio valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelį. „Jokių konkrečių pažadų, kol neišanalizuotos visos galimybės, šiandien duoti tikrai negaliu. Tačiau nesutiksiu, kad  visa našta būtų perkelta ant ūkininkų pečių. Inicijuojamas ekspertinis tyrimas turėtų pasiūlyti optimalų variantą, kad kuo mažiau nukentėtų žemdirbiai“ – pabrėžia ministras B. Markauskas. Pasak jo, melioracijos sistemų nuosavybės santykių ir atsakomybės pertvarkymas yra vienas prioritetinių šiandienos klausimų.