Dailininkė E. Stripeikienė mandalas pradėjo piešti spontaniškai, o įgudusi ėmė mokyti jas kurti draugus ir kitus besidominčius žmones. E. Stripeikienės asmeninio archyvo nuotr.

Pagal išsilavinimą Eglė Stripeikienė – grafikos dizainerė, tačiau jau dešimtmetį ji skatina suaugusius žmones skirti laiko kūrybinei saviraiškai.

Dar ji yra keturiolikos spalvinimo knygelių autorė ir saviugdos specialistė, dirbanti su metaforinėmis kortomis bei taikanti dailės terapijos metodus. Pasak E.Stripeikienės, mandalų piešimas ir tapymas, abstrakti ar siužetinė tapyba – tai atsipalaidavimo ir saviraiškos būdai, padedantys išreikšti susikaupusias emocijas ir jausmus bei atitrūkti nuo kasdienybės.

Lietuvoje esate žinoma mandalų kūrėja, kaip pradėjote jas kurti?

Pradėjau piešti spontaniškai, nieko apie mandalas nežinodama. Kaip ir daugeliui kitų į mano dirbtuves užsukančių moterų, jos man buvo gražios, užburiančios, mistiškos. Tuo metu gilinausi į Tibeto budizmo mokymą, ir mandalos buvo neatsiejama kitų praktikų dalis.Piešiau kažką panašaus, tik gerokai paprastesnio. Ieškodama informacijos, susiradau Anglijoje gyvenantį piešėją Barry Stevens ir nuvykau į Rygą, kur meistras vedė seminarą. Jis išmokė pagrindinių mandalų braižymo principų, įkvėpė ir paskatino nesustoti. Kitais metais organizavau jo seminarą Lietuvoje. Ėmiau ne tik piešti, bet ir tapyti, o dar vėliau pradėjau mokyti kurti mandalas draugus ir kitus jomis susidomėjusius žmones.

Kaip suvokiate mandalą, kaip ją pristatote kitiems?

Man žodis „mandala“ yra labai plati sąvoka. Tai visa apimančios vienovės, sveikatos, harmonijos, sėkmės simbolis. Jau daug tūkstantmečių mandalos kuriamos visuose žemynuose – Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Europoje, Kinijoje, Indijoje, Tibete…

Apskritimas su centru – vienas populiariausių gamtos kūrimo modelių. Štai ląstelės, snaigės, gėlių žiedai, vandens ratilai – tai gamtos mandalos, kuriomis visi gėrimės.Nuo seniausių laikų žmonės naudodavo apskritimo formos struktūras fiksuodami didžiuosius Visatos ciklus – dangaus kūnų, paros ir metų laikų kaitą. Taip gimė mandalos– kalendoriai ir astrogramos.

Na, o psichologijoje mandalas išpopuliarino šveicarų psichologas, filosofas Karlas Gustavas Jungas. Jis šį modelį susiejo su žmogaus psichikos struktūra ir asmenybe. Šis sielos branduolys, arba pasąmoninio „aš“ atspindys, daro žmogų unikalų ir nepakartojamą. Kai esame harmonijoje su visuminiu centru (dieviškumu), pasaulis mums šypsosi. Jei atitrūkstame nuo jo, mus persekioja ligos, baimė, nerimas ir nesėkmės. Pasigirsta „beldimas į duris“: raskite pusiausvyrą, atkurkite ryšį su savo jausmais, intuicija, širdies balsu, tikruoju savimi.

E. Stripeikienės asmeninio archyvo nuotr.

Vadinasi, tai ne tik kūrybinės saviraiškos, bet ir gydymo būdas?

Mandalų kūrimas yra vienas iš dailės terapijos metodų. Taip pat tai dekoratyvios dailės kryptis –paprasčiausias būdas pradėti kurti tiems žmonėms, kurie nieko panašaus nedarė ir tikina, kad nemoka, negali, kad jiems nieko neišeis.

Terapinę mandalą geriausia piešti be išankstinio įsivaizdavimo, tiesiog intuityviai ją auginti tarsi augalą. Piešti reikia sau, kad mandala patiktų būtent piešiančiajam, o ne aplinkiniams. Simetriškai dėliojant geometrines formas ir ornamentus, intuityviai užpildant spalvomis, netikėtai gimsta nuostabaus grožio mandala.

Būna, kad, nupiešę keletą intuityvių, terapinių mandalų, žmonės suvokia,jog jiems trūksta dailės įgūdžių. Norinčiuosius subtiliau save išreikšti, kartą per metus kviečiu į mokymus. Mokau mandalų kūrimo meistriškumo, supažindinu su mandalų braižymo paslaptimis, įvairiomis dailės medžiagomis bei meninėmis priemonėmis, patariu, kaip išgauti įvairius meninius efektus. Tai tarsi dailės mokykla, tik kūrybos objektas – mandala.

Jūs viena iš pirmųjų sukūrėte spalvinimo knygelių su mandalomis ne tik vaikams, bet ir suaugusiems žmonėms?

Idėja apie mandalų spalvinimo knygelę suaugusiesiems gimė prieš dešimtmetį, kai tik pradėjau piešti mandalas, tačiau sukurtus maketus padėjau į stalčių, nes nežinojau, kaip idėją realizuoti. Kūrybiniuose užsiėmimuose moterys, auginančios vaikus, pasakodavo, kad mielai spalvina drauge su vaikais jų knygeles, mat jas įtraukia pats spalvinimo procesas, tik piešiniai galėtų būti kitokie. Štai kodėl ši idėja neatrodė keista.

2013 metais Lietuvoje, dar prieš spalvinimo bumą,viena leidykla pasiūlė sukurti mandalų spalvinimo knygelę vaikams. Įkalbinau leidėją išleisti tokią knygelę ir suaugusiesiems. Taip gimė dešimt knygelių „Nuspalvink mandalą“. Tuomet nė vienas knygynas nenorėjo jų pardavinėti suaugusiųjų skyriuje, vietos rado tik prie vaikiškų knygelių. O po metų kiekviename knygyne jau visa lentyna buvo skiriama suaugusiųjų spalvinimo knygelėms.

Vėliau, bendraudama su kita leidykla,sukūriau spalvinimo knygeles „Ramybės spalvos“, „Žodžiai ir spalvos sielai“, A3 formato spalvinimo lapus „Gyvybės spalvos“ bei spalvinimo atvirukų, skirtukų, įvairių kalendorių, kurie buvo ir yra populiarūs.

E. Stripeikienės asmeninio archyvo nuotr.

Minėjote dar vieną naujovę Lietuvoje – metaforines kortas. Kas tai?

Metaforinės kortos – tai atviruko arba žaidimo kortos dydžio kortelės su paveikslėliais arba žodžiais. Jų pritaikymo galimybės labai plačios – nuo asmeninio konsultavimo iki žaidimų grupėje. Metaforinės kortos padeda žmonėms atsiverti ir bendrauti, lavina jų emocinį intelektą, kūrybiškumą, įžvelgti naujas galimybes, naujus situacijų sprendimo būdus. Šios kortos nesusijusios nei su žaidimo, nei su būrimo kortomis, nes neturi griežtai apibrėžtų reikšmių, nėra žaidimo strategijų.

Metaforinės kortos yra dailės terapijos metodas arba transformacinė koučingo (konsultuojamojo ugdymo) technika – priklauso nuo to, kas su šia priemone dirba. Aš šias kortas naudoju grupinių seminarų arba asmeninių konsultacijų metu, kai mokau kitus, kaip su jomis dirbti.Besigilindama į darbo su metaforinėmis kortomis subtilybes, supratau, kad metaforos nėra vien tik poetinė priemonė ar vaizdiniai. Jos persmelkusios visą kasdienį gyvenimą ir yra tiesiogiai susijusios su mūsų mąstymu ir elgesiu.

 Kokie jūsų tolimesni kūrybiniai planai?

Dažnai jaučiuosi kaip batsiuvys be batų – kitus skatinu kurti, o pačiai nelieka laiko. Dabar daugiau laiko skiriu siužetinei tapybai akrilu ant drobės, nei mandaloms. Vedu asmeninius koučingo pokalbius naudodama metaforines kortas ir nuolatinius užsiėmimus norintiesiems išmokti tapyti akrilu ant drobės.

Vasarą, po įtemptų dienos darbų, kviečiu atsipalaiduoti su teptuku rankoje visiškai nemokančius piešti ir tapyti žmones. Sekdami pavyzdžiais, kurdami vieną paveikslą po kito, jie mokosi komponavimo ir proporcijų, spalvų maišymo ir derinimo pagrindų, formos paslapčių bei kitų tapybos subtilybių.Kai oras lepina, tapome gamtoje, kai lyja – studijoje.
Man labai svarbus ir terapinis kūrybos aspektas. Užsiėmimuose atsižvelgiu į žmonių nuotaikas ir būsenas, padedu jiems įveikti saviraiškos baimę, skatinu suvokti, kaip kūryba atspindi jų santykius su pasauliu ir savimi.

E. Stripeikienės asmeninio archyvo nuotr.

E. Stripeikienės asmeninio archyvo nuotr.

E. Stripeikienės asmeninio archyvo nuotr.

E. Stripeikienės asmeninio archyvo nuotr.

E. Stripeikienės asmeninio archyvo nuotr.

E. Stripeikienės asmeninio archyvo nuotr.