Asmeninio archyvo nuotr.

Nekasdieniškų galių turinti būrėja ir užkalbėtoja Roma Vičienė iš Kauno gimė mistiniu metu, prieš pat Jonines. Šią vasarą ji paminėjo 60 metų sukaktį. Į klausimą, ar stebuklingąją Joninių naktį pabandė sau nuspėti, na, kad ir netolimą ateitį, atsakė, jog raganaitė pati sau neburia. Jei susiduria su rimta problema, paprašo draugių pagalbos. Mat, burdama sau, interpretuotų, kaip jai patogu, o bičiulė visada bus negailestingai tiesmukiška.

Turbūt šiuo metu, kai aplink trinksi karinės pratybos, ne vienas žmogus prašo nuspėti ne tik savo, bet ir Lietuvos ateitį?

Prašo, bet aš į politiką nelendu. Man neįdomu, aš net užsiblokuoju. Joje tiek daug purvo… Laikraščių neskaitau, žinių nežiūriu, traukiuosi nuo neigiamų dalykų. Geriau susitinku su konkrečiais žmonėmis ir bandau išpainioti jų problemas.

Tačiau žmogus pas jus ateina jau susidūręs su tam tikromis pasekmėmis. Dažnai jis net nesuvokia priežasties, kodėl taip atsitiko. Ar jūs pavyksta tai išsiaiškinti? 

Labai dažnai pavyksta. Žinoma, ne per pirmas minutes – mes dirbame apie 1,5 valandos. Ar žmogui sėkmingai gyventi trukdo jo asmeninės savybės? Ne visada. Dažnai lemia aplinkybės. Kartais jam reikia susitaikyti su aplinkybėmis, atrasti jėgų susigyventi su jomis, o kartais įmanoma jas įveikti. Sunkiausia narplioti žmonių tarpusavio santykius. Tokiais atvejais pasitelkiu šešėlių taro kortas, sukurtas pagal biblines legendas. Tai labai stiprios kortos. Ištraukiama šešėlinė žmogaus pusė, kurią paprastai sunku įžvelgti…

Būrėjos talentas, vadinamoji trečioji akis, arba šeštasis pojūtis, dažnai yra paveldimas. Rodos, tai galima pasakyti ir apie jūsų pradžią?

Išties močiutė, mano teta ir dar mamos teta turėjo neįprastų galių. O mama… Nors ji niekada būrimu neužsiėmė, neretai prasitardavo, kad bijo ką nors žmogui stipriau pasakyti, nes jei ko palinki, žiūrėk, išsipildo. Daugiausia raganavo žiniuone vadinta močiutė, pas kurią rinkdavosi bėdų ištikti žmonės. Kažkpkių galių, žinoma, ir manyje slypi. Maža būdama skaitydavau tėvų mintis, nors ne pažodžiui, bet esmę, apie ką jie mąsto. Ačiū Dievui, balsų iš aukštai negirdžiu, nes kitaip reikėtų kreiptis į tam tikrus specialistus…

Turbūt augote energinga mergaitė?

Kitos lėles vystė, o kai kurios, kaip ir aš, po medžius, stogais laipiojo. Iš tiesų buvau berniokiška. Gimiau ir kurį laiką gyvenau Naujojoje Akmenėje, o Panevėžyje gyveno mamos mama, taigi visas vasaras, kitas atostogas praleisdavau ten. Šalia močiutės gyveno čigonų šeima, čia nuolat apsistodavo daugybė čigonų, net ne taboras, o ištisos jų ordos. Vaikų gal dvidešimt, ir aš per dienas duodavausi su jais. Paaugusi jau stebėjau, kaip moterys buria kortomis, kaip ir kokias žoles renka, kaip džiovina, pliko, verda arbatas, kaip priima ligonius, gydo, užkalba. Buvau tarp jų saviškė, tikra sesė (taip mane vadino čigoniukai), taigi, čigonės mielai dalijosi paslaptimis.

Kokios filosofinės išminties iš jų pasisėmėte? 

Mano siela tokia pat laukinė kaip jų, gal todėl ir sutarėme. Be to, visa mūsų giminė nemėgsta veidmainystės, tuščiažodžiavimo, apsimetinėjimo. Manęs, kaip ir čigonų, niekas neužvaldys, neprispaus. Tėvai mažos nepriversdavo daryti to, ko nenorėdavau. Čigonai – tokie patys. Kas juos gali priversti ką nors daryti? Jie labai tikri, natūralūs, jaučiausi saugi su jais. Mūru už mane stovėjo – sesė aš jiems buvau. Daug ko iš čigonų išmokau, gal net supanašėjau su jais, matyt, ne šiaip sau visi klausia, kokios esu tautybės, mat juodaplaukė.

Jūsų Zodiakas – Vėžys. Ar ženklo charakteristika atitinka jūsų būdą?

Kai gimiau, Saulė buvo Vėžio ženkle, o tai lemia veiklumą. Manyje daugiau ugnies, mažiau vandens. Tiesa, nuolat gilinuosi į filosofiją, psichologiją, sociologiją, daug skaitau, tyrinėju tarpasmeninius santykius. Oficiali mano specialybė – socialinė darbuotoja, nors ja dirbau neilgai. Man nebūtinas kolektyvas. Nesu vieniša, priklausau raganynui (Lietuvos vyriausiosios raganos Vilijos Lobačiuvienės klubas), taigi bendravimo per akis. Bent du kartus per metus susibėgame. Per lygiadienį deginame laužus, vaikštome karštomis žarijomis, dainuojame dainas, buriame…

Asmeninio archyvo nuotr.

Galbūt turėdama ypatingų gebėjimų galite nusitverti laimės paukštę už uodegos?

Sau niekada nieko negaliu. Tam, kuriam daug atseikėta, kliūva ir daugiau atsakomybės. Jų gyvenimas sunkesnis. Apie mus sakoma taip: „Raganos ir mago negalima pavadinti žmogumi, nes, prieš tapdami ragana ar magu, jie patiria nežmoniškus išbandymus ir kančias.“ Ir pasitraukti negalima. Reikia susitaikyti su šios naštos svoriu ir gyventi.

Koks tai svoris?

Mūsų dvasia yra labiau užsigrūdinusi, ir mums lemta viską, su kuo susiduria žmonės, perleisti per save. Nepavyks padėti, jei per save neperleisi.

Vis dėlto gal jums lengviau kurti tarpasmeninius santykius?

Ne, sunkiau. Daugelis žmonių bijo, vengia stipresnės už jų energetikos. Tai juos degina, atstumia. Turi būti šalia labai stiprus žmogus, kuris priimtų tave tokią, kokia esi. Kodėl gyvenu viena? Tai dėsninga. Pasakose princesės išteka už princų, o kada ragana turėjo partnerį? Visada vieniša, ant šluotos. Tik aš nesu nelaiminga, turiu tris puikius vaikus – dvi dukras ir sūnų. Puikiai sutariame.

Kaip jūs apsisaugote nuo aplinkos, svetimų bėdų?

Jei žmogui duodama daugiau, jam suteikiama ir apsauga. Nelabai kas prie manęs prieis, man pakenks, jei tik pati nepadarysiu klaidų, eisiu atvira širdimi. Ar visi turime apsaugą? Taip, jei tik žmogus natūralus, negudrauja, neveidmainiauja.

Nuo ko galimi užkalbėjimai?

Nuo daug ko. Man teko kelias moteris užkalbėti, kad vyrai prieš jas rankos nekeltų. Moterys skundėsi, kad neįmanoma namie tverti, tokie agresyvūs sutuoktiniai. Pasiteisino. Aš nenaudoju juodosios magijos, tai ne mano sritis, bet nelaikau to blogiu. Jei egzistuoja, gal reikia?

Kuo skiriasi baltoji ir juodoji magija?

Baltoji magija nepavergia žmogaus valios. Juodoji tarsi supančioja žmogų – tai esminis skirtumas. Jei užkalbėčiau tokiais žodžiais: „Tu toks ir toks, tu neturi teisės pykti, ranką pakelti“, – tai būtų juodosios magijos ritualas. Aš kreipiuosi atitinkamais žodžiais, kurie nepavergia žmogaus valios, o pykčio energiją transformuoja į meilės energiją. Tai tiesiog energijos transformacija. Kaip vaistas, kaip žolelės. Pykčio energija labai galinga, jei mes galėtume ją paversti kita energija, labai daug pasiektume.

Ar užkalbate ir nuo alkoholio?

Nemėgstu nuo jo užkalbėti, nes žmogus turi dirbti pats. Be to, yra toks Vasilijus, kuris tai puikiai daro.

O prakeiksmas? Ar galite jį pašalinti? Ar jaučiate nužiūrėjimą?

Turiu priemonių, kurios man padeda tai pajusti, bet nešalinu. Mat kiekvieno prakeiksmo, nužiūrėjimo kilmė skirtinga. Siunčiu žmogų pas juodąjį magą, jis žino visas prakeiksmų priežastis, jų vystymąsi, pasekmes. Ten daug subtilybių, jis tai atlieka geriau už mane.

Moterys turbūt klausia, ar jų partneris yra tikrai joms skirtas?

Atsakau paprastai: viską gyvenime galime pasirinkti, bet vyro ir vaikų nesirenkame, jie mums yra skiriami aukštesnių jėgų.

Kaip vertinate partnerių klaidas, tarkime, neištikimybę? Tai duotybė, lemtis ar tiesiog sugedimas?

Taisyklė paprasta: svarbiausia, kad niekas per tave nekentėtų, o jei liejasi ašaros, gelia skausmas, už tai būtinai atsakysi, atpildo valanda išaus. Tokia mano filosofija. Močiutė sakydavo: „Dievulis yra teisingas. Vienam nueinant, kitam pareinant, vienodai padalija.“

Galbūt galite donžuaną savo magija parvilioti namo?

Nebandykite ko nors sulaikyti. Tai tik sukels kančią. Gamta išmintinga, viskas susideda iš stichijų. Bandysite sulaikyti ugnį – nusideginsite; vėją, vandenį ar žemę – ir jie įsigudrins išslysti jums pro pirštus. Duokite aplink save esantiems žmonėms laisvę, neįsikibkite į juos. Tada sukursite puikias sąlygas ir sau, ir šalia esantiems žmonėms laisvai gyventi. Tada žmonės stengsis būti su jumis.