Scanpix nuotr.

Pranešimas, kad į Baltijos jūrą iš Kinijos uostų išplaukė šios šalies karo laivų grupė, iš pradžių daug kam galėjo pasirodyti kaip pokštas. Kodėl Kinijos kariniam jūrų laivynui parūpo Baltija? Apie tai kalbamės su politologu, Rytų Europos studijų centro vadovu Linu Kojala.

Kinijos karo laivai plaukia į karines pratybas su Rusijos laivynu Baltijos jūroje. Ką galėtų reikšti toks politinis signalas ir kam jis pirmiausia skirtas?

Aš manau, čia svarbios kelios aplinkybės. Pirmiausia, Rusija ir Kinija rodo, kad yra artimos sąjungininkės. Tai tikrai ne pirmos bendros šių šalių karinės pratybos, tačiau šįsyk jos bus pirmosios Baltijos jūroje. Antra, abipusis artumas demonstruojamas abiem šalims strategiškai svarbiose teritorijose. Kinijai svarbiau Azijos pakrantės ir Pietų Kinijos jūra, dėl kurios tam tikrų teritorijų nesutariama su kitomis šalimis, o Rusijai, be abejo, yra svarbu Baltijos jūra, NATO pajėgų stiprėjimas jos regione. Palaikydama Rusiją, Kinija siunčia į jį simbolinę savo karo laivų grupę, o Rusija savo ruožtu dažnai paremia kinus jiems svarbiame regione. Tai abiejų šalių susitarimų ir artumo parodymas. Trečias dalykas – manau, kad tokias pratybas galima vertinti ir kaip tam tikros atsvaros Amerikai kūrimą. Šioms šalims susitarti su Amerika galbūt nėra lengva, todėl jos demonstruoja, kad jų bendrystė gali būti tam tikra atsvara JAV.

Rusijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad bendros su Kinija karinės pratybos „Sąveika jūroje-2017“, kurios vyks dviem etapais Baltijos, Ochotsko ir Japonijos jūroje, yra skirtos pagerinti karinės vadovybės sąveiką vykdant „jungtines operacijas kylančioms bendroms grėsmėms atremti“. Kokios gali būti bendros grėsmės Rusijai ir Kinijai Baltijos jūros regione?

Manau, kad teiginys apie bendras grėsmes yra retorinė išraiškos priemonė. Iš tikrųjų tai reikėtų suprasti kaip jau minėto dalyko konstatavimą: ir Rusijos, ir Kinijos pozicijos yra labai panašios, kai kalbama apie Amerikos įtaką pasaulyje, šiuo atveju ir Europoje. Rusijos ir Kinijos bendrystė yra strateginis interesas bandant mažinti amerikiečių įtaką. Aš manau, kad šie žingsniai, turiu mintyje bendras pratybas Baltijos jūroje, yra labiau simboliniai, neturintys didesnės karinės reikšmės, bet jais siekiama parodyti, kad būtina atsižvelgti ne tik į Rusijos, bet ir Kinijos interesus.

Tarp konkrečių karinių pratybų „Sąveika jūroje-2017“ tikslų minimos bendrų gelbėjimo operacijų jūroje treniruotės bei „ūkinės veiklos jūroje“ saugumo užtikrinimas. Ką, jūsų manymu, galėtų reikšti pastarasis? Kokią „ūkinę veiklą“ Baltijos jūroje planuoja rusai su kinais? Įrengti naujus dujotiekius, elektros perdavimo linijas, statyti naujus naftos gręžinius Rusijos teritoriniuose vandenyse?

Nesu tikras dėl minimų ekonominių interesų, gal čia turimi mintyje Rusijos projektai, tokie kaip „Nord Stream 2“ dujotiekis. Čia tiesioginio Kinijos intereso tarsi nėra, bet vėlgi – turbūt siekiama parodyti, kad Rusija ir Kinija traktuoja viena kitą kaip artimas valstybes ir gali veikti kaip sąjungininkės, nors tiesioginiai Kinijos ekonominiai interesai Baltijos regione yra menki. Rusai remia kinus kituose pasaulio regionuose, o šie – ten, kur svarbu rusams. Taigi šia prasme aš neieškočiau tiesioginio Kinijos intereso.

Ar Kinijos karo laivų kvietimas į bendras pratybas Baltijoje nėra Rusijos karinių pajėgų silpnumo pripažinimas? Juk jeigu Maskva Baltijos regione visiškai pasitikėtų savo karine galia, ar kviestųsi į pagalbą, tegul ir simbolinę, savo sąjungininkės pajėgas iš visai kito pasaulio krašto? Dabar iš šalies atrodo, kad rusai Baltijoje jaučiasi ramiau tik kartu su kinais…

Tam tikra prasme galima taip svarstyti, bet aš manau, kad visi puikiai suvokia, jog Kinija – didžioji pasaulį valdanti galybė, milžiniška valstybė tiek ekonomine, tiek karine galia, ir jos įtaka vis didės. Todėl labai svarbu kaip galima labiau prisitraukti ją prie savęs. Tai tinka kalbant apie visas valstybes, įskaitant Jungtines Valstijas, kurios kaip ir kitos šalys siekia palaikyti su Kinija gerus santykius, nesivelti į konfliktus. Taigi šiuo atveju, manau, Rusija bando siųsti politinį signalą, kad Kinijos įtaka gali būti jai palanki. Nors Rusijos galia, ypač ekonominė, labai ribota, ji yra Italijos bendrojo vidaus produkto dydžio valstybė, bet bandymas žaisti su ta šalimi, kuri ateityje bus daug svarbesnė sprendžiant viso pasaulio reikalus įvairiais aspektais, jai yra svarbus.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išreiškė susirūpinimą dėl bendrų Rusijos ir Kinijos karinių pratybų Baltijos jūroje. Pasak jo, Kinija tokiais veiksmais gali prisidėti prie įtampos kurstymo regione. Kaip tokios pratybos galėtų atsiliepti Lietuvos, Baltijos šalių, NATO ir Kinijos santykiams?

Nemanau, kad bus tiesioginis poveikis, nes juk ir Kinijos pajėgų dalyvavimas yra labiau simbolinis. Greičiausiai visi tai traktuos kaip diplomatinį signalą, kuris iš esmės nekeičia situacijos regione ir juo labiau nekeičia santykių tarp Vakarų ir Kinijos, kurie yra gerokai svarbesnis veiksnys.

Dėkoju už pokalbį.