Pa­sak V. Gai­liaus, at­ša­lus orams, pra­ne­ši­mų apie lau­ke, ant snie­go, lai­ko­mus gy­vu­lius jų tar­ny­ba bu­vo ga­vu­si, ta­čiau ne vi­si pa­si­tvir­ti­no.

Be to, ne vi­sa­da, pa­ma­čius ra­guo­čius žie­mą lau­ke, rei­kia ne­ri­mau­ti – mė­si­niams gal­vi­jams, ku­rie už­si­au­gi­na po­kai­lį, net­gi nau­din­ga pa­vaikš­čio­ti gry­na­me ore, pra­si­vė­din­ti. Jei gy­vu­liai lau­ke lai­ko­mi nuo­lat, tu­ri bū­ti pa­šiū­rė iš tri­jų pu­sių, pa­ša­ro, van­dens, aukš­tes­nė vie­ta, sau­sų pa­kra­tų, kad jiems ne­bū­tų šla­pia.
Vie­nas rim­tes­nių at­ve­jų dėl ne­tin­ka­mai lai­ko­mų gal­vi­jų, kaip pri­si­mi­nė V. Gai­lius, bu­vo lap­kri­čio 7 die­ną. Va­žiuo­jan­tys ke­liu žmo­nės pa­ma­tė, jog ties Grum­blių kai­mu, lau­ke, ant snie­go, mak­li­nė­ja gy­vu­lių ban­da. Plun­gės VMVT spe­cia­lis­tai, pa­si­tel­kę Paukš­ta­kių se­niū­ni­jos at­sto­vus, iš­kart nu­sku­bė­jo nu­ro­dy­ton vie­ton. Iš­ties maž­daug pus­šim­tis mė­si­nių gal­vi­jų brai­dė po snie­gą, jie ne­tu­rė­jo jo­kios pa­šiū­rės. Tuoj pat bu­vo „nu­tver­tas“ ra­guo­čių šei­mi­nin­kas, jo pa­pra­šy­ta pa­si­aiš­kin­ti. Ūki­nin­kas tei­si­no­si ne­spė­jęs su­si­tvar­ky­ti tvar­to, at­si­pra­šė už sa­vo el­ge­sį, ža­dė­jo im­tis prie­mo­nių. Jam duo­ta lai­ko iki ki­tos die­nos. Sa­vo pa­ža­dą žmo­gus te­sė­jo – ki­tą die­ną gal­vi­jai jau bu­vo tvar­te.

Šiuo at­ve­ju ūki­nin­kas ne­nu­baus­tas, už­te­ko po­kal­bio ir žo­di­nio įspė­ji­mo. Plun­gės VMVT vir­ši­nin­kas sa­kė, jog tar­ny­ba nie­ka­da ne­sku­ba, net ne­tu­ri tiks­lo baus­ti gy­vu­lių au­gin­to­jų. „Džiau­gia­mės, jog pa­sie­kia­me no­ri­mą efek­tą ir be bau­dų. Mū­sų žmo­nės yra pa­kan­ka­mai są­mo­nin­gi. Be­je, dėl mi­nė­to įvy­kio ga­vo­me net du skam­bu­čius, va­di­na­si, vi­suo­me­nė į to­kius at­ve­jus iš­ties re­a­guo­ja“, – kal­bė­jo V. Gai­lius.
Ki­tas skam­bu­tis apie lau­ke lai­ko­mus gy­vu­lius gau­tas gruo­džio 13 die­ną. Gal­vi­jų ban­da pa­ste­bė­ta Jo­vai­šiš­kės kai­me, ne­to­li ka­vi­nės „Oazė“. Spe­cia­lis­tai at­sku­bė­jo pa­tik­rin­ti in­for­ma­ci­jos. Pa­aiš­kė­jo, jog šiuo at­ve­ju ūki­nin­kas ban­dą bu­vo tie­siog iš­lei­dęs ke­lioms va­lan­doms pa­si­vaikš­čio­ti lau­ke. At­vy­kus tik­rin­to­jams, vi­si ra­guo­čiai jau bu­vo su­va­ry­ti į tvar­tą.

Ki­ti at­ve­jai taip pat ne­bu­vo pik­ty­bi­niai, kar­tais gy­vu­lių au­gin­to­jai tik vė­la­vo par­si­va­ry­ti ban­dą.
Dar vie­ną įvy­kį dėl gy­vu­lių ne­pri­ežiū­ros V. Gai­lius pri­si­mi­nė iš va­sa­ros, kai ga­vo skun­dą iš vie­no kai­mo dėl bau­bian­čių ra­guo­čių. Pa­aiš­kė­jo, jog žmo­ge­lis ke­lias die­nas gė­rė ir sa­vo gal­vi­jais ne­­pa­si­rū­pi­no – šie ne­tu­rė­jo van­dens, trū­ko pa­ša­ro. Ga­vęs bar­ti, ūki­nin­kas pasitaisė, griež­tes­nių prie­mo­nių tai­ky­ti ne­te­ko.
To­kių at­ve­jų, kaip nu­ti­ko Tel­šių ra­jo­no Ne­va­rė­nų se­niū­ni­jo­je (ten jau ne pir­mą kar­tą gy­vu­lių ne­pri­žiū­rė­ju­sį ūki­nin­ką pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je teis­mas nu­bau­dė 1 200 eu­rų bau­dą už žiau­rų el­ge­sį su gy­vū­nais – 74 gal­vi­jus lai­kė lau­ke, be pa­šiū­rės, trū­ko pa­ša­rų, ge­ria­mo­jo van­dens, ne­iš­va­ly­tas mėš­las, gar­dai ne­tvar­kin­gi), Plun­gės VMVT tar­ny­bos vir­ši­nin­kas pas mus sa­kė ne­pri­si­me­nan­tis, teis­mui ne­bu­vo per­duo­ta nė vie­na by­la.

Pa­si­do­mė­jus dėl lau­ke lai­ko­mų šu­nų, ku­rie aki­vaiz­džiai šal­tų ir ken­tė­tų, V. Gai­lius pa­tvir­ti­no, jog ši te­ma žmo­nėms yra la­bai jaut­ri – vos pa­ma­to, iš­kart skam­bi­na, bet skun­das pa­pras­tai nepa­si­tvir­ti­na. Vie­nas pas­ku­ti­nių to­kių at­ve­jų nutiko vi­sai ne­se­niai: prie Plun­gės, vie­nos so­dy­bos kie­me, pa­ste­bė­ta si­bi­ri­nė lai­ka – šuo bu­vo pri­riš­tas prie gran­di­nės, tu­pė­jo ant snie­go, bū­dos ne­bu­vo. Tar­ny­bos dar­buo­to­jai tuoj pat nu­vy­ko, o šei­mi­nin­kas pa­sa­kė, kad šuo lai­ko­mas kam­ba­ry­je, bet šios veis­lės ke­tur­ko­jui yra per karš­ta, tad vis iš­ve­da­mas į lau­ką, kad atvėstų… Tai­gi skun­das nepa­si­tvir­ti­no.