M.Sakalauskas sakė, kad kooperatyvo nariai su vartotojais sudarys sutartis ir taip žinos, kiek ir kokios produkcijos pageidauja pirkėjai. J. Žurauskienės nuotr.

Mindaugas Sakalauskas ekologinio ūkininkavimo keliu, kuriuo susidomėjo pradėjęs sveikai gyventi, eina du dešimtmečius. Plėtojo uogininkystę ir augalininkystę: produkciją pardavinėjo turgeliuose, dalį – eksportavo. Šį pavasarį M.Sakalauskas ryžosi įgyvendinti dar vieną idėją, puoselėtą visą dešimtmetį – drauge su užsienio šalių partneriais įkūrė ekologinių ūkių kooperatyvą ir ketina ieškoti nuolatinių pirkėjų, kurie padėtų išlaikyti ūkius.

Pasirinko uogininkystę

M.Sakalauskas ekologiškai ūkininkauti ėmėsi nusipirkęs sodybą Ukmergės rajone. Tuo metu augino juoduosius serbentus, avietes ir gervuoges, o ir uogininkystė atrodė labai patraukli: Europos Sąjungoje sklandė prognozės, esą maisto pramonėje bus uždrausta naudoti cheminius dažiklius, nes jie gali sukelti vėžį.

Buvo populiarinami juodieji serbentai, kurių sudėtyje yra daug natūralių dažomųjų medžiagų. Daug ūkininkų griebėsi būtent šios veiklos, netrukus uogų supirkimo kainos ėmė kristi ir nusirito iki 0,06 Eur už kilogramą. „Kai uogų supirkimo kaina buvo labai žema, jų nebeapsimokėjo skinti, darbininkams už darbą tekdavo sumokėti daugiau. Derliumi net tręšėme laukus. Pirmaisiais metais pelno negavome, gyvenome tik iš išmokų“, – mena M.Sakalauskas. Jis suprato, kad norint sėkmingai ūkininkauti būtina didinti plotą ir auginti kuo įvairesnę produkciją. Taip ūkyje atsirado ir kitos kultūros.

Nenuleido rankų

Ukmergės rajono ūkininkas sakė, kad ekologinio ūkininkavimo pradžioje ekologiška produkcija sunkiai skynėsi kelią, produktų supirkimo kainos buvo tokios pačios, kaip ir išaugintų chemizuotuose ūkiuose. „Chemijos valgyti nenorėjome. Todėl nenuleidome rankų ir pradėtų darbų neatsisakėme. „Kaip įmanydami stengėmės realizuoti kuo daugiau derliaus, žinoma, tik ne savame mieste.

Mūsuose dar neprigijo tokia praktika, kaip užsienyje, kad kaimynas kaimyną palaiko ir perka vietoje. Beje, kaimiškose vietovėse žmonės ir patys užsiaugina sau reikiamą kiekį produkcijos. Taigi, vietiniams jos nereikėjo“, – pasakojo M.Sakalauskas. Ekologiškus produktus parduodavo Tymo turgelyje: ten juos gerai vertino ir noriai pirko. Mindaugas šypsosi, kad tuo metu Tymo turgelyje nebuvo daug prekiautojų, kadangi „prekinės produkcijos“ turėjo vos keli ūkiai.

M. Sakalauskas viešėdamas Prancūzijoje pastebėjo, kad naujai kuriamos asociacijos superka ekologinius ūkius, o šiems išsilaikyti padeda vartotojai.

Išveža į užsienį

Pasak pašnekovo, per du dešimtmečius ekologiniai ūkiai stambėjo, plėtėsi gamyba, o rinka pildėsi. M.Sakalauskas sakė, kad pastaruoju metu užaugintą sveiką produkciją mūsų šalyje parduoti darosi vis sudėtingiau, todėl augintojai ėmė kooperuotis ir vežti produkciją į užsienį. „Būkim biedni, bet teisingi. Vis dažniau turgeliuose atsiranda tokių prekiautojų, kurie vaisius, uogas ir daržoves nusiperka iš importuotojų didmenininkų, o turėdami ūkininko pažymėjimą jas parduoda kaip savas.

Tokie prekeiviai ne tik menkina ūkininko vardą, bet ir užkerta kelią tikriesiems augintojams parduoti sveikus produktus“, – atviravo ekologinio ūkio šeimininkas. Jis kaip pavyzdį pateikė ekologiškus grikius. Eksportui paruoštų grikių kaina, palyginti su chemizuotais ūkiais, yra 100 eurų didesnė. Pašnekovas apgailestavo, kad didžioji dalis sveikų produktų nepatenka ant mūsų vartotojų stalo dėl įdingo jų požiūrio į kainą. Pirkėjai dažnai nori nusipirkti sveikų, ekologiškų produktų už didmenininkų kainą. Jei visuomenė šio požiūrio nepakeis ir neįvertins augintojų triūso, lietuviška produkcija vis labiau tols nuo mūsų vartotojų.

Mintį brandino dešimtmetį

Ekologinio ūkio šeimininkas važinėdamas po užsienį ir semdamasis ten patirties pastebėjo, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje mažėja ekologiškų ūkių. Ten nebenori ūkininkauti, nes reikia daug rankų darbo, o išaugintas derlius būna mažesnis nei chemizuotuose ūkiuose.

„Prancūzijoje kuriasi asociacijos, kurios superka ekologiškus ūkius, o šie išsilaiko dėl vartotojų: pastarieji užsisako reikiamą kiekį produktų ir juos gauna du tris kartus per savaitę“, – pasakojo M.Sakalauskas. Jis sakė, kad panašią praktiką prieš dešimtmetį norėjo įgyvendinti ir buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, tačiau šis žingsnis nebuvo sėkmingas. Dauguma mūsų šalies žmonių nenusiteikę palaikyti savų ūkininkų, o savo simpatijas skiria didiesiems prekybos centrams.

Įkūrė kooperatyvą

Siekdamas glaudesnio bendradarbiavimo su vartotojais, M.Sakalauskas ryžosi įkurti kooperatyvą „Maistas gyvenimui“ – jis subūrė mūsų šalies ne tik pieno, daržovių, uogų, augalininkystės ūkių savininkus, bet ir duonos, kruopų, trapučių gamintojus. Vienas kooperatyvo narys yra gamintojas iš Estijos. Kooperatyvas teiks vartotojams naują paslaugą – pristatys produktus į namus. „ Kooperatyvo esmė – skatinti vartotojus pasitikėti ekologinių ūkių sertifikuota produkcija. O mes užtikrinsime, kad valgytojai tiesiai iš ūkių gautų šviežius ir kokybiškus produktus“, – dėstė Mindaugas.

Jis pabrėžė, kad tik atsiradus vartotojų pasitikėjimui ir palaikymui bei tarpusavio supratimui įvyks esminis lūžis. Kooperatyvo nariai su vartotojais sudarys sutartis ir taip žinos, kiek ir kokios produkcijos pageidauja pirkėjai. Nuolatiniams vartotojams produktai bus tiekiami sutartu laiku ir už palankesnę kainą nei perkant turgeliuose ar elektroninėje parduotuvėje. M.Sakalauskas mano, kad šiuo metu realių užsakovų mūsų šalyje, kurie vertina ekologišką produkciją nėra daug. Tai – pasiturintys žmonės, kurie rūpinasi savo sveikata, taip pat seneliai ir jaunos šeimos, norinčios vaikams šviežio ir sveiko maisto. Kooperatyvas produktus pristatys ir tiems žmonėms, kurie neturi ilgalaikių sutarčių, tačiau jiems jau nebus taikomos nuolaidos.

Išlaiko tiesioginis pardavimas

Audrius Gargasas,Profesorius, Socialinių mokslų daktaras

Prieš kelerius metus atlikome tyrimus apie ekologiškos produkcijos tiekimo rinkai realizavimo galimybes ir perspektyvas. Tyrimai parodė nemažus pokyčius organizuojant ekologiškų produktų pardavimą. Pastaruoju metu ši situacija dar labiau keičiasi, nes įkurta daugiau specializuotų, elektroninių parduotuvių ir turgelių. Tačiau jų dar nepakanka, kad būtų užtikrintas ekologiškų produktų pardavimas, garantuojantis gamybos pelningumą.

Vis dėlto pagrindinis pardavimo kanalas iki šiol lieka tiesioginis pardavimas, leidžiantis ūkininkams gauti už produktus geresnę kainą, tačiau, savo ruožtu, ribojantis pardavimo apimčių didinimą, o drauge ir didesnių pardavimo pajamų generavimą. Siekiant sukurti palankią ekologiškos produkcijos gamybos ir prekybos sistemą, rekomenduojama steigti kooperatyvus ir taip išplėsti produktų asortimentą bei didinti jų pardavimą.

Tai keltų kooperatyvo narių derybinę galią, sudarytų galimybę naudotis logistikos centrų paslaugomis, lengvintų patekimą į didmeninę ir mažmeninę prekybą. Pagrindinis ekologiškų produktų gamintojų tikslas turėtų būti – produkcijos priderinimas prie rinkos sąlygų, gamybos apimties planavimas ir koncentravimas pagal paklausą.