Scanpix nuotr.

Šiltą pavasarį pasimėgauti besiskleidžiančių žiedų aromatu minant dviratį – kas galėtų būti maloniau? Susigundžiusiųjų išbandyti šią romantišką pramankštą kasmet daugėja. Deja, tik vienas kitas dviratį paverčia kasdiene transporto priemone. Priežastis aiški – nuolat važinėti dviračiu nėra saugu ir patogu. Tai byloja karti prisiekusių pedalų mynikų patirtis.

Stiprins kontrolę

Grėsmę būti partrenktam motorinės transporto priemonės lemia ne tik automobilininkų ar motociklininkų atsakingumo stoka, jų požiūris į minančiuosius pedalus. Dviračių tinklas nepakankamai išplėtotas, todėl negali garantuoti dviratininkams saugumo. Nepaisant šių problemų, dviratininkų, bent jau laisvalaikio entuziastų, gretos sparčiai auga.

Išskirtiniausias šio sezono akcentas – pirmą kartą surengtas tikslinis policijos reidas, kurio metu policininkai matavo dviratininkų greitį. Kauno širdyje, Laisvės alėjoje, dirbę pareigūnai siekė atkreipti dėmesį, kad visi eismo dalyviai kelyje vieni kitus gerbtų. Ypač pėstieji ir dviratininkai, kuriems dažnai tenka dalytis tuo pačiu keliu. Naudodami greičio matuoklį „TraffiPatrol“, pareigūnai nustatė, kad visi riedantieji taku leistiną greitį viršijo mažiausiai du kartus. Už tai dviratininkams grėstų nuo 20 iki 40 eurų bauda.

„Dviratininkai nesusimąsto, kad ten, kur vaikšto pėstieji, jie turėtų važiuoti apie 3–7 km/val. greičiu, – dviratininkų pareigas priminė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra. – Kelyje dviračio greitis neribojamas, tačiau pėsčiųjų takuose už greičio viršijimą būtų galima bausti kone kasdien. Neblaivūs dviratininkai yra sulaukę realių bausmių, o už greičio viršijimą iki šiol nėra baustas nei vienas.“

Daugėja grėsmių

Lietuvos kelių policija iš viso pernai užregistravo 201 dviratininkų susidūrimą su kitomis transporto priemonėmis. Per eismo įvykius šalyje pernai 17 dviratininkų žuvo. Net 122 eismo nelaimės įvyko dėl pačių dviratininkų kaltės. Teismo nutartimi buvo pripažintas kaltu ir pėstysis, sukėlęs eismo įvykį, kuriame nukentėjo dviratininkas. Tokio precedento iki šiol dar nebūta.

Pernai draudikai išmokėjo ir kelias dešimtis kompensacijų. Sudarius draudimo sutartį, dviratininkas apsaugomas nuo trijų pagrindinių rizikų – dviračio vagystės, nelaimingo atsitikimo, įvykusio naudojantis dviračiu, ir tretiesiems asmenims važinėjant padarytos žalos.

„Padaugėjus dviratininkų, kur kas pavojingesnės tampa vienų kitiems keliamos grėsmės. Susidūrimai darosi netgi dažnesni negu su automobiliais, tačiau pasekmės – ne ką švelnesnės, – teigė jau dvi dešimtis metų žiemą vasarą į darbą ir namo dviračiu minantis teatro kritikas Julijus Lozoraitis. – Pats esu kartą vos išvengęs susidūrimo.Vos spėjau pasitraukti į šalį nuo tiesiai į mane kaip vėjas atlekiančio dviratininko. Negaliu paaiškinti, ar jis nematė pro nekokybiškus tamsius akinius, ar buvo transe nuo iš ausinių sklindančios muzikos, ar tiesiog toks stilius – visi privalote trauktis man iš kelio.“

Rizikos grupė

Vis dėlto išvengti L.Lozoraičiui nepavyko išvengti susidūrimų. Patyrusęs dviratininkas sunkiausias traumas patyrė, kai, ramiai važiuodamas pagrindiniu keliu, buvo partrenktas netikėtai iš tarpuvartės iššokusio automobilio. Dėl šio skaudaus įvykio jis labai nerūstauja. Vairuotojas dviratininką pastebėjo paskutinę akimirką, kai jis išniro iš už šalikelėje stovėjusių automobilių. Nuo tada J.Lozoraitis naudoja ant galvos tvirtinamą prožektorių – ne tik keliui papildomai apšviesti, bet ir kaip priemonę dėmesiui atkreipti. Ir kitiems dviratininkams patartų ją naudoti.

Automobiliai ir dviratės transporto priemonės dažniausiai susiduria, kai persirikiuojant į kitą eismo juostą nepasivarginama žvilgtelėti į galinio vaizdo veidrodėlį, nepaisoma pirmumo taisyklių ir ženklų, nepasirenkama saugaus greičio ar paprasčiausiai dėl išsiblaškymo, neatsargaus bei neatsakingo vairavimo.

Suplūsta tiekėjai

Geras dviratis nėra pigus. Patikimų gamintojų produktai pasiekia ar net pranoksta naudoto automobilio kainą. Prieš sezoną prekybos šia transporto priemone stendai įkurdinami kiekviename prekybos centre, o turgavietėse pirkėjai viliojami erdviose aikštelėse. Dviračiais prekiaujama visur – nuo specializuotų parduotuvių iki maisto prekių tinklų. O ir pačių dviračių įvairovė – margesnė už genį: kalnų, miesto, plento, hibridiniai, kroso, Fix’ai, BMX, FAT, triatlono, treko, sulankstomi, varomi elektra ir kt. Dviratis gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkst. eurų

Įvertinti ir pardavėją

Antrinėje rinkoje, per skelbimus ar turguose egzistuoja gausi naudotų vakarietiškų, tarp jų ir gerai žinomų firmų, dviračių pasiūla. Nusipirkus tokį dviratį, gali kilti problemų dėl dviejų dalykų. Vienas iš jų – kriminalinė kilmė, t.y. kai kurie jų gali būti vogti. Kita bėda – atsarginių dalių paieška. „Pasitaiko, kad tokį dviratį įsigijęs žmogus puola į neviltį išgirdęs, jog už reikiamą keisti vieną atsarginę dalį teks pakloti brangiau, negu jis mokėjo už visą dviratį, – sakė V.Keturka. – Laisvalaikiui tinkantį dviratį galima įsigyti už 200–300 eurų. Antra tiek kainuos toks, kuriuo ketinate važinėti kasdien į darbą ar keliauti.“

Specialisto teigimu, kainą nulemia rėmo ir kitų dalių, pavyzdžiui, ašių, stabdžių, pavarų mechanizmų, kokybė. Jei firma gamina šias transporto priemones ne vieną dešimtmetį, tikėtina, kad dviratis nesubyrės pirmą mėnesį. Tačiau renkantis reikėtų kritiškai žvelgti į užrašus „Super“ „Double Power“ ir pan. Tai greičiausiai bus tik pigi kopija.

Aukštesnės kokybės dviračiai yra brangesni, tačiau jie ilgiau, patikimiau tarnauja ir nereikalauja išlaidų remontui. Jau vien dėl to verta įsigyti kokybiškesnį, patikimesnį ir dėl to brangesnį dviratį.

Saugių ir patogių kelionių priedai

1. Šalmas. Ryškius šalmus dėvintys dviratininkai geriau pastebimi net ir esant blogam apšvietimui.
2. Žibintai. Jie būtini pagal galiojančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
3. Speciali apranga. Ryškesnė, pavyzdžiui, žydra ar fluorescuojanti apranga atkreips dėmesį iš tolo. Dviračiais keliaujantiems vaikams rekomenduojamos rankų ir kojų apsaugos.
4. Vaikams skirta kėdutė. Viena patogiausių –- balnelio tipo.
5. Vaikams skirta dviračio priekaba. Dviratis gali parvirsti kartu su kėdutėje sėdinčiu vaiku, o vežant vaiką priekaba tai negresia.
6. Gertuvė ir jos laikiklis. Termogertuvės išlaiko šilumą 3–5 val. Keliaujantiesiems toliau pravartu turėti kuprinę su rezervuaru ir žarnele. Vienas jos galas pritvirtinamas prie šalmo, per jį patogu gerti neatitraukiant rankų nuo dviračio vairo.
7. Dviračio vilktis. Tai gera priemonė keliauti su vaiku, kuris savarankiškai mina savąjį dviratį.
8. Priekaba daiktams. Patogi ilgesnėje kelionėje važiuojant plačiu keliu, neapkraunamas visas dviratis.
9. Automobilinė bagažinė dviračiams vežti. Populiariausios bagažinės su kabliu, brangesnės iš jų atsilenkia, jas galima patogiai atidaryti.
10. Krepšiai ir kuprinės. Jie gali būti tvirtinami prie rėmo ir dviračio bagažinės.
11. Dviračio remonto komplektai. Šių komplektų ir jiems skirtų specialių krepšelių dažniau ieško tie, kuriems reikia įveikti tolimesnius atstumus.
12. Įvairios matavimo priemonės. Dviratininkams skirtos specialios telefono programėlės, įvertinančios įveiktos trasos ilgį ir reljefą. Spidometras rodo važiavimo greitį ir atstumą. Pulsometras kontroliuoja širdies darbą. Minimo dažnio daviklis padeda tausoti sąnarius ir išvengti nemalonių pojūčių po kelionės. Dviratininkams skirtas prie dviračio vairo tvirtinamas navigacinis GPS prietaisas.