Miskininkas.eu nuotr.

„Kas kaltas dėl gaisrų miškuose? Žinoma, žmonės. Tokie, kurių kartais net neatsakingais vadinti nėra kaip“, – atsidūsta Kretingos miškų urėdijai priklausančios Šventosios girininkijos  girininkas Egidijus Japertas, pridūręs, jog tokios miško gaisrų gausos, kaip per pastarąjį mėnesį, jis tiesiog neprisimenantis.

Nuo šių metų gegužės 21-osios Kretingos miškų urėdijoje kilo 21 gaisras, kurio padaryta žala aplinkai įvertinta 66 tūkst. eurų. Šiokia tokia paguoda, kad du, kaip įtariama, su ugnim miškuose „žaidę“ vyriškiai sulaikyti ir privalės atlyginti žalą. Tačiau sumokėtos baudos nepavirs mišku.

Ir nors Kretingos miškų urėdija stiprina su ugnimi kovojančias pajėgas, nuo gegužės vidurio jos miškuose kelis kartus per savaitę rengiami tarpžinybiniai reidai, visa urėdijos teritorija stebima septyniuose bokštuose įrengtomis kameromis, kas devynias minutes apžvelgiančiomis jų matymo lauke esančius plotus ir užfiksuojančiomis net nuo kepsninėje kepamo šašlyko kylantį dūmelį,  vietiniai gyventojai, tik pamatę galimo gaisro požymius, praneša apie nelaimę bendruoju pagalbos telefonu 112, bet kol į mišką einantis žmogus nesuvoks menkiausios žiežirbos pavojaus, ugniagesiai ir miškininkai – deja deja – turės darbo.

Šimtmečio nesulaukė

„Mišką pasodinome 2001 m. Juo pasinaudos mūsų ainiai po 100 metų“, – šie žodžiai išraižyti atminimo lentoje prie vieno iš Šventosios girininkijoje prieš 16 metų pasodintų jaunuolynų. Deja, jiems išsipildyti nelemta: daugiau nei pusė hektaro jaunų pušelių virto groteskiškais nuodėguliais.

Gegužės 29-osios naktį, apie pirmą valandą, Šventosios girininką E. Japertą išbudino skambutis: virš miško matosi įtartina pašvaistė. Beje, ją pastebėjo ir netolies esančio Joskaudų kaimo gyventojai, paskambinę bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Gaisras miške visada baisu. O naktį tiesiog šiurpu, – sakė E. Japertas. – Pavasaris buvo sausas, ugnis jaunuolyne plito labai greitai. Gaisrą gesinti atvyko aštuoni ekipažai iš Palangos, Darbėnų, Kretingos. Ugnį teko malšinti daugiau negu aštuonias valandas: paskutinis ekipažas iš gaisravietės išvažiavo pirmadienį 10.40 val. Po to dar keturias paras kas kelias valandas važiuodavome apsižiūrėti, ir vis rasdavome rusenančių židinių“.

Ugnis visiškai sunaikino 0,6 ha jaunuolyno. Liepsnos pražudė ne tik augmeniją: miškininkai užfiksavo ir žuvusius gluodenus, ir sudegusį griežlės lizdelį su jame iškepusiais kiaušinukais.

„Laimė, kad girininkas gyvena netoliese, o ne atvažiuoja į girininkiją atidirbti aštuonių darbo valandų – mat pagal galiojančias taisykles, jis, gavęs pranešimą apie galimą gaisrą, turi atvykti į įvykio vietą ir, įvertinęs situaciją, kviečia pagalbą, – sakė Kretingos miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierė Gražina Banienė. – Laimė ir tai, kad patys gyventojai suskubo kviesti ugniagesius, ir laimė, kad tą naktį niekur daugiau gaisrų nebuvo, tad mums, miškininkams, galėjo padėti rimtos pajėgos“.

Raudonojo ugninio gaidžio dienos

Banienė ne veltui užsiminė apie jungtines pajėgas. Kretingos miškų urėdija turi tris dideles autocisternas, dvi iš jų budi Kuršių Nerijoje ir viena Kretingoje.

Turi urėdija ir penkias mažesnes mobilias „bačkutes“, kurios sumontuotos į girininkų automobilius. Jų pagalba girininkijų darbuotojai dar neatvykus pagrindinėms gaisrininkų komandoms jau gali pradėti gesinti gaisrą. Ši įranga, esanti automobiliuose, turi vandens siurblius, kurie gali paimti vandenį iš bet kurio vandens šaltinio, tvenkinio, griovio, priešgaisrinio hidranto ar kito priešgaisrinio automobilio. Tokia įranga ypač naudinga vos prasidėjusiems gaisrams sustabdyti, kad jie neišplistų į didesnius miško plotus.

Deja, atsirandant piktadarių, kurie piktybiškai sukelia gaisrus miške, šių miškininkų pajėgų gali ir nepakakti, tad tokiais atvejais atskuba į pagalbą kitos priešgaisrinės tarnybos. Dėl šių piktadarių ne tik švaistomos valstybės lėšos, visų mūsų – Lietuvos piliečių lėšos, bet ypač nukenčia gamta, žūva miškas, miške esantys gyvūnai, vabaliukai. Prieš kažką tokio darydami paklauskime savęs, ar norėtume patys žūti liepsnose kaip žūva gamta dėl mūsų neatsakingo eklgesio? O per praėjusį mėnesį tokių atvejų būta.

Miško želdinimo ir apsaugos inžinierė pateikė iškalbingus skaičius: šiemet Kretingos miškų urėdijoje kilo net 21 gaisras. Pirmieji gegužės 21 d. kilo Nidos girininkijoje. Tą sekmadienį užfiksuoti 8 gaisro židiniai, pirmadienį kilo dar du gaisrai.

Gegužės 29-ąją per vieną parą Klaipėdos girininkijoje buvo sukelti net trys gaisrai. Kaip informavo G. Banienė, pirmąjį iškvietimą į gaisrą miškų pareigūnai gavo 5 val. ryto ir ugnį numalšino 10.21 val. Tos pačios dienos vakarą teko dar kartą vykti gesinti gaisro, nes 19.30 val. gautas pranešimas apie degantį mišką. O jau naktį į pirmadienį kilo minėtasis gaisras Šventosios girininkijoje.

Po šio gaisro Šventosios miškuose sekė virtinė padegimų: birželio antrąją 15.00 val. gautas pranešimas apie gaisrą, kuris buvo užgesintas 15.30 val. Išdegė 10 kv. m miško paklotės. Tą pačią dieną 16.30 val. užfiksuoti rekreacinių objektų padegimai. Sudegė dvi pažintiniame take buvusios pavėsinės – vieną dar gal pavyks palopyti, kitą teks visiškai atkurti. Liepsnos sunaikino vaikų pamėgtą vadinamąjį ežiuko taką su nameliu. Sudegė ir medinė šiukšlinė.

Kitos dienos, birželio 3-osios, rytą 8.00 val. gavę pranešimą ir atvykę į nurodytą vietą miškininkai rado aštuonis gaisro židinius. Didžioji jų dalis buvo išsimėčiusi prie Šventosios paupiu vingiuojančio keliuko.

Sulaikė padegėją

Tai, kad gaisro židiniai buvo išsidėstę prie keliuko, leido įtarti, jog, greičiausiai, pasidarbuota kokia nors transporto priemone važiuoto padegėjo ar padegėjų. E. Japertas prisiminė, jog jo kolega girininkas Viktoras Kalvaitis prieš kelias dienas minėjęs, kad Lenkimų girininkijoje pastebėjo įtartinai besielgiantį dviratininką, kurio „viešnagės“ metu miško pakraštyje degė šiukšlės, už kelių šimtų metrų kirtimo atliekų krūva, dar toliau padegtas senas kelmas. Tad pats pastebėjęs įtartiną dviratininką, nepanorusį sustoti ir pakalbėti, jis, iškvietęs policijos pareigūnus, sekė paskui įtariamąjį, kol šis buvo sulaikytas.

Pareigūnų sulaikytas dviratininkas turėjo degaus skysčio, degiklį ir kitų degimui skirtų daiktų, nuo jo rūbų sklido dūmų kvapas. Kadangi vyriškis nutvertas praėjus valandai po paskutinį kartą užfiksuoto gaisro, įtarta, kad Šventojoje padegtas miškas ir pavėsinės – jo darbas. Įtariamasis sulaikytas mėnesiui, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

Gresia ir baudos, ir laisvės atėmimas

Beje, šis 44 metų vyras –  jau antras sulaikytas įtariamas miško padegėjas. Gegužės pabaigoje Klaipėdos apskrities VPK pranešė, kad patruliai sulaikė 18 metų jaunuolį, kuris įtariamas įvykdęs net keletą padegimų įvairiose vietose: keletą gaisro židinių būta Klaipėdoje, greta Onkologinės klinikos esančiame miške, taip pat degė Klaipėdoje, Kretingos gatvėje esanti „Kino studija“. Vaikinas prisipažino ir padegęs mišką Giruliuose bei sukėlęs gaisrus Neringoje.

Apklausos metu aštuoniolikmetis policijos pareigūnams atviravo, jog sukelia gaisrus, nes tai jam teikia malonumą. Šiuo metu jaunuoliui skirtas namų areštas, jis laukia teismo sprendimo.

Padegėjų laukia rimti nemalonumai. Pagal galiojančius teisės aktus, jie privalės sumokėti nemenkas baudas, be to, atlyginti gamtai padarytą žalą: 1 kv. m sunaikintos miško paklotės įvertintas 6 eurais. Aštuoniolikmečiui gaisro teikiamas „malonumas“ gali kainuoti apie 30 tūkst. eurų. Be to, mėgėjai žaisti su ugnimi rizikuoja ilgam netekti ne tik galimybės „žaisti“, bet ir laisvės: jiems gali būti skirta iki 5 metų siekianti laisvės atėmimo bausmė.

Kol piromanai laukia tokio atlygio, kokio nusipelnė, Kretingos miškų urėdijos miškininkai po kelis kartus per savaitę – o sausuoju periodu, kai didėja gaisrų grėsmė, beveik kiekvieną dieną, – kartu su ugniagesiais gelbėtojais ir aplinkosaugininkais, kartais į pagalbą pasitelkdami ir policijos pareigūnus, – vykdo prevencinius reidus.

Ir nuoširdžiai tikisi, kad į jų valdas pasiilsėti ar papramogauti ateinantys žmonės mylės ir vertins tiek mišką, tiek miškininkų darbą. Kad jie ne tik rūpestingai ir atsakingai elgsis su ugnimi, bet, pasidžiaugę mišku ar praleidę laiką jiems įrengtose poilsio aikštelėse, ne malkomis klotus pavėsinių stogelius laupys laužų prakuroms, o paliks viską taip, kaip radę: švarų, gražų, žalią mišką.  Su gluodenais ir griežlių lizdais. Be šiukšlių. Be gaisrų.