A.Arlauskas sakė, kad pirmuosius nuosavos žemės hektarus jis įsigijo už 2 tūkst. litų, o dabar už hektarą jam tenka pakloti 2 tūkst. eurų. J. Žurauskienės nuotr.

Mišraus ūkio savininko Andrius Arlausko valdos – Molėtų rajone. Jaunas ir energingas vyras per aštuonerius metus išplėtė augalininkystės plotus ir mėsinių galvijų bandą.

Pasuko žemdirbio keliu

A.Arlauskas jau nuo 6 metų vairavo žemės ūkio techniką ir talkino tėvui ūkyje. Nors jaunuolį traukė žemdirbio darbas, tačiau pabaigęs 10 klasių jis pasuko metalo apdirbėjo-staklininko keliu. „Šios specialybės pagrindus jau buvau įgijęs namuose. Tėvas mane išmokė virinimo darbų, o pats išmokau tekinti. Todėl profesinėje technikos mokykloje jau turėjau reikiamų įgūdžių“, – pasakojo A.Arlauskas. Baigęs mokslus darbštus moksleivis įsidarbino gamykloje, kurioje užsirekomendavo kaip geras specialistas. Andrius juokėsi, kad gamykloje tikriausiai būtų ir tebedirbęs, jei ne pavasaris. „Už lango švietė saulutė, laukuose buvo labai gražu, o man reikėjo tūnoti tvankiame ceche. Tuomet tėvas manęs paklausė, ką aš pasirinksiu: toliau dirbsiu valdišką darbą ar eisiu ūkininkauti. Nugalėjo žemės trauka, man norėjosi pabėgti į laukus. Taip ir pabėgau…“ – savo apsisprendimą prisiminė žemdirbys. Tuomet jam tėvai perleido 20 ha žemės, o iš uždirbtų pinigų iš tėvų jis įsigijo 6 mėsines telyčias.

Veikia gamta

Dabar jaunuolis valdo per 100 ha nuosavos žemės, kuri nuo ūkio išsidėsčiusi 15 km spinduliu. A.Arlauskas sakė, kad pirmuosius nuosavos žemės hektarus jis įsigijo už 2 tūkst. litų, o dabar už hektarą tenka pakloti 2 tūkst. eurų. Nederlingose žemėse jis augina kviečius, kvietrugius, miežius. Kadangi jo laukai tręšiami organinėmis trąšomis, ūkininkui pavyksta išauginti gausesnį derlių. Praėjusiais metais kultūros atseikėjo po 6t iš hektaro. Andrius sakė, kad pelningiausia praėjusių metų ūkio kultūra buvo žirniai. Iš hektaro jis prikūlė 2,8 t žirnių ir pagal išankstines sutartis pardavė po 260 eurų už toną. Šiais metais ūkininkas išankstinių sutarčių nesudarė, tačiau žirnius sėti planuoja. Jiems A.Arlauskas skirs 30 ha plotą. „Praėjusiais metais auginau ir pupas. Tačiau šiais metais turbūt jų nesėsiu, nes jas reikia kulti vėliau nei žirnius, be to, jų supirkimo kaina mažesnė“, – teigė Andrius. Ūkininkas dar sės kviečių, miežių, žirnių, grikių ir kukurūzų. Šių metų žieminiai kviečiai, miežiai ir kvietrugiai peržiemojo gerai, todėl A.Arlauskas tikisi neblogo derliaus. Anot jo, pernai pajamos už grūdus, kurie atitiko tik pašarinių klasę, buvo menkos. Didžiąją dalį drėgnų grūdų ūkininkas pardavė rudenį, o sausesnius sandėliavo iki pavasario. „Paskutinius grūdus pardaviau prieš kelias savaites. Už toną gavau po 10 eurų daugiau. Gerai, kad grūdai iki pavasario neprarado kokybės ir nesupelijo, būčiau turėjęs nemenkų nuostolių“, – pridūrė jaunuolis.

Per aštuonerius metus buvo išplėsta simentalių veislės mėsinių galvijų banda. J. Žurauskienės nuotr.

Pasinaudojo parama

Praėjusiais metais A.Arlauskas dalyvavo valdų modernizavimo projekte. Iš Europos Sąjungos lėšų jam buvo skirta 145 tūkst. eurų parama. Už šiuos pinigus jis įsigijo kombainą, ruošiasi pirkti sėjamąją ir džiovyklą. Taigi, šiais metais Andrius jau galės kokybiškai paruošti grūdų derlių. „Šalia grūdų sandėlio jau vyksta paruošiamieji džiovyklos statybų darbai. Tikiuosi, kad po dviejų savaičių numatytoje vietoje jau stovės džiovykla. Todėl man daugiau nebereikės derintis prie gamtos, galėsiu kulti ir drėgnesnius grūdus“, – pasakojo ūkininkas. Pašnekovas tikino, kad, įsirengus džiovyklą, bus išsaugota geresnė grūdų kokybė, sumažės darbo. Vėliau A.Arlauskas planuoja atnaujinti ir grūdų sandėlį, kurį įsigijo prieš ketverius metus. Jaunuolio teigimu, sėkmingai ūkininkauti jam padeda ES parama, kuria jis jau pasinaudojo net devynis kartus. „Dabar pagalvoju, kad galbūt kažką būčiau daręs ir pirkęs kitaip. Tačiau yra taip, kaip yra. Visą laiką pirkau techniką. Todėl dabar turiu du traktorius, kombainą, šienapjovę, grėblį, purkštuvą, mėšlo kratytuvą, puspriekabę, sėjamąją“, – vardijo Molėtų rajono ūkininkas.

Plečia bandą

Andrius per aštuonerius metus išplėtė simentalių veislės mėsinių galvijų bandą. Dabar jis prižiūri 150 gyvulių. Pašnekovas teigė, kad per tuos metus nepardavė nė vienos telyčios. Jos visos likdavo ūkyje. Tokiu būdu A.Arlauskas sutaupė nemenką pinigų sumą. Juk grynaveislės telyčios kainuoja per 1 tūkst. eurų, mišrūnės – per 800 eurų. Bulių mišrūnų kainos siekia apie 1 tūkst. eurų, grynaveislių – 2–2,5 tūkst. eurų. Gyvulio kaina, pasak pašnekovo, priklauso ir nuo amžiaus bei kitų veiksnių. Tuomet, kai A.Arlauskui prieauglio nebereikės, gyvulius jis parduos. Palaido laikymo telyčias perka šveicarai. Jie pageidauja, kad gyvulys būtų ne vyresnis nei vienų metų ir svertų ne daugiau kaip 400 kg. Buliukus perka Lietuvos supirkėjai, kurie už kilogramą siūlo po 2 eurus. Ūkininkas per žiemą gyvulius laiko tvarte, o į ganyklas juos išleidžia balandžio viduryje.

Šalia grūdų sandėlio jau vyksta paruošiamieji džiovyklos statybų darbai. J. Žurauskienės nuotr.

Pats ruošia pašarus

Molėtų rajono ūkininkas gyvulių pašarui skiria apie 20–30 proc. ūkyje išaugintų kultūrų. Naudoja miežius, kviečius, kvietrugius, žirnius. Specialių racionų gyvuliams nesudarinėja. Kaip teigė ūkio šeimininkas, pagrindinis gyvulių pašaras – šienas, šienainis ir kukurūzų silosas. Kukurūzų siloso savikaina gana didelė. Pigiausiai išeina paruošti šieną. A.Arlausko gyvuliai ganomi natūraliose pievose, taip pat žolių mišiniuose, kurių pagrindą sudaro liucernos ir dobilai. Ūkininkas kiekvienais metais stengiasi atnaujinti po 20 ha pievų. „Pievas reikia atsėti kas 5–6 metus, tačiau jei jos gerai prižiūrimos ir tręšiamos, tuomet tarnauja ilgiau. Pievos tręšiamos srutomis rudenį ir ankstyvą pavasarį, jei jis sausas, o paskui, jei sąlygos leidžia, nuėmus pirmąją žolę“, – sakė A.Arlauskas.

Kalbėdamas apie ūkio ateitį Andrius sakė planuojantis ieškoti dar vieno ūkio talkininko. Anot jo, beveik visuose ūkiuose stokojama traktorininkų.