Redakcijos archyvo nuotr.

Europos pieno taryba neatmeta galimybės, kad nevaldomas pieno gamybos augimas ir žaliavos perteklius Europos Sąjungos šalyse gali išprovokuoti žaliavos kainų griūtį ir naują kritinę padėtį pieno sektoriuje, kaip tai jau nutiko 2015 ir 2016 metais.

Pasak „Vilkyškių pieninės“ generalinio direktoriaus Gintaro Bertašiaus, po spartaus pieno supirkimo kainų šuolio 2016 metų pabaigoje į šią žinią atskirų Europos Sąjungos (ES) šalių pieno gamintojai sureagavo skirtingai.

„Airijos, Lenkijos ir Italijos pieno ūkiai, reaguodami į staigų pieno produktų paklausos ir kainų augimą 2016 metų pabaigoje, suskubo didinti žalio pieno gamybą. Nuo šių metų sausio iki gegužės šiose šalyse buvo primelžta ir parduota daug daugiau pieno nei per tą patį laikotarpį pernai“, – Eltai sakė G. Bertašius.

Nors per pirmuosius keturis metų mėnesius visoje Bendrijoje žaliavos buvo pagaminta 1,5 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, jau šių metų balandį pieno gamyba per visas ES šalis rodė kuklų 0,7 proc. augimą.

Pasak G. Bertašiaus, bendrą pieno gamybos kritimą Bendrijoje kol kas lemia sumažėjęs Vokietijos ir Prancūzijos ūkininkų indėlis. Šios šalys yra didžiausios pieno gamintojos, kurioms bendrai tenka 37 proc. visos ES pieno gamybos.

„Žalio pieno gamybos sumažėjimas Vokietijos ir Prancūzijos ūkiuose liudija, kad šios šalys situaciją pieno sektoriuje linkusios vertinti atsargiai. Rinkos dalyviai daugiau kalba apie pieno sektoriaus atsistatymą, o ne krizės pabaigą“, – sako G. Bertašius. Tačiau, pasak jo, situacija gali pasikeisti – pieno gamybos mastai Europoje gali pradėti sparčiai augti.

„Daug kas priklausys nuo besiklostančios situacijos ES ir JAV, kurios yra didžiausios pieno produktų eksportuotojos, darančios lemiamą įtaką pasaulinei pieno rinkai“, – teigia pieninės vadovas.

Mažesnė pieno produktų gamyba ES šalyse ir augusi produktų paklausa JAV pastaruoju metu pasauliniu mastu sukėlė pieno riebalų deficitą, todėl didmeninėje prekyboje dukart išaugo sviesto kaina, smarkiai pabrango grietinėlė. Europos pieno perdirbimo pramonė tradiciškai orientuojasi į sūrių gamybą, todėl, kaip manoma, sviesto pasiūla iš Europos kurį laiką išliks ribota, o kaina – aukšta.

Per keturis šių metų mėnesius ES šalyse nugriebto pieno miltų gamyba mažėjo 9,7 proc., sviesto – 5,3 proc., geriamojo pieno – 2,6 proc., nenugriebto pieno miltų – 1,8 proc., raugintų pieno gėrimų – 0,4 proc. Per minėtą laikotarpį gamyba Bendrijoje augo tik trijose gaminių grupėse – koncentruoto pieno pagaminta 2,1 proc. daugiau, grietinėlės ir sūrių gamyba ūgtelėjo atitinkamai 1,6 ir 1,4 proc.

Siekiant suvaldyti galimą pieno perteklių ES, Europos pieno tarybos vykdomasis komitetas svarsto galimybę įvesti finansinės paramos žemės ūkiui apribojimus šalims, kuriose pieno gamyba viršija rekomenduojamus gamybos kiekius. Apie tai yra užsiminę neseniai Lietuvoje viešėję Europos pieno tarybos atstovai.

Jeigu taryba imsis rinkos reguliacinių priemonių, Lietuvos pieno sektoriui ES paramos apribojimai negresia – mūsų šalyje pieno gamyba prekiniuose ūkiuose per penkis šių metų mėnesius susitraukė 3,4 proc.